Daugelis Lietuvos ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo žinių ir dėl šios priežasties jie gali susidurti su problemomis po mokyklos baigimo pradėję savarankišką gyvenimą. Pedagogų nuomone, jaunuoliams labiausiai trūksta asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.

Naujųjų mokslo metų išvakarėse „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengė trečiąją Nacionalinę ekonomikos mokytojų konferenciją. Konferencijoje dalyvavo 106 pedagogai, tarp jų trečią kartą žinių sėmėsi ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos ekonomikos mokytoja, Šakių verslo centro direktorė D. Palukaitienė. Šiųmetėje konferencijoje didelis dėmesys buvo kreipiamas į jaunuolių finansinį raštingumą. „Jaunimo finansinis išprusimas yra labai svarbus šalies ekonominiam tvarumui. Moksleiviai, studentai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai sudaro 26 proc. visuomenės, todėl nuo to, kaip jie gebės gyventi savarankiškai ir tvarkytis su pinigais, vėliau priklausys likusios visuomenės dalies finansinė gerovė“, − sakė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Praėjusį pavasarį atlikta 10 tūkst. Lietuvos studentų apklausa parodė, kad jaunuoliai nemoka tvarkytis su asmeniniais finansais. „Pamokoje savo mokiniams  pristačiau  tyrimo rezultatus. Atsakydami į klausimą, už kokią pirmąją algą sutiktų dirbti, tyrime dalyvavę studentai vidutiniškai nurodė 2200 litų atlyginimą. Mano mokiniai lyg ir realiau vertina darbo rinkos situaciją ir apie tokį šalies vidutinį atlyginimą, trečdaliu viršijantį pirmąjį užmokestį, nesvajoja“, - teigė mokytoja D. Palukaitienė. Beje, iš jos apklaustų 20 moksleivių tik du jaunuoliai buvo bandę skaičiuoti savo finansus, susidaryti mėnesio biudžetą. „Tai labai nedaug. Nemokome, nepratiname ir netgi suaugę to nelabai darome.  Todėl to raštingumo ir nėra“, - teigė D. Palukaitienė.

 
Konferencijoje dalyvavusių mokytojų įsitikinimu, svarbiausią vaidmenį, suteikiant moksleiviams ekonomikos, verslumo ir asmeninių finansinių žinių ir įgūdžių, turėtų vaidinti tėvai ir mokytojai. Tačiau, daugiau nei pusės apklaustų mokytojų nuomone, ekonomikos ir verslumo pamokose asmeniniams finansams skiriama nepakankamai dėmesio.

Pasak D. Palukaitienės, gimnazijoje pasirenkamąsias ekonomikos ir verslumo pamokas jaunuoliai renkasi noriai. Šiemet jas lanko beveik 70 trečiokų ir ketvirtokų. „Reikia pripažinti, kad ekonomikos ir verslumo vidurinio ugdymo programoje nuo pernai verslumo ir asmeninių finansų tvarkymo gebėjimų ugdymui skiriamas labai didelis dėmesys. Praėjusį pavasarį gimnazijoje nuostabiai taiklią paskaitą šia tema visiems besidomintiems skaitė prof.  Rimvydas Jasinavičius.  Gyvenimo realybė rodo, kad tai labai aktualu, todėl pati šių mokslo  metų pradžioje stengsiuosi kiek galima daugiau laiko skirti mokinių finansiniam raštingumui ugdyti“, - sakė mokytoja.