Jau tapo tradicija kasmet balandžio mėnesį Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje organizuoti mokslines konferencijas. Šiųmetinė „Nedūžtančios vertybės dūžtančiame pasaulyje“– jau ketvirtoji. Tradiciškai į konferenciją atvyko jos iniciatorius, pirmosios laidos abiturientas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Juozas Mureika, be kurio šie renginiai tiesiog neįsivaizduojami.

 

 

Konferencija prasidėjo eseistiniais Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientės Kristinos Ižganaitytės pasvarstymais apie mūsų dienų dūžtančių svajonių ir vilčių kasdienybę. Į ką atsiremti? Kur postmoderniame pasaulyje ieškoti tų  tikrų, nedūžtančių vertybių? Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti kiti konferencijos pranešėjai.

Gimnazistė Vėjūnė Bataitytė siūlė atsigręžti į Antiką. „Homero herojinį epą „Odisėja“ galime vadinti vertybių vadovėliu, nes kiekviena Odisėjo klajonė yra tarsi vertybių išbandymas. (...) Antikos literatūroje radome ne vieną nedūžtančią vertybę – meilę tėvynei, ištikimybę, dvasios stiprybę, kurios aktualios ir šiandien. Todėl manau, kad verta domėtis Antikos literatūra, nes tai padeda mums eiti teisingu keliu, o jei išklystam –  sugrįžti,“- teigė Vėjūnė.

Vienuoliktokė Ieva Dovydė, kalbėdama apie XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios lietuvių literatūrą, labiau akcentavo vertybes, kurios į žmogaus sąmonę kartu su Jono Biliūno proza atėjo kaip Dekalogo vertybės: nevok, nežudyk, mylėk savo artimą. Pasak jos, pamatinė vertybė, kaip ir Antikos laikais, buvo Tėvynė, kurios vaizdinį mūsų sąmonėje yra suformavęs garsusis poetas Maironis.

Sudėtingą sovietinį laikotarpį apžvelgė Lukšių Vinco Grybo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alma Čebanauskienė. To meto rašytojai vartojo ezopinę kalbą, kad galėtų kalbėti apie amžinąsias, nedūžtančias vertybes. Diskusijų metu paaiškėjo, kaip vertybes supranta XXI amžiaus mokiniai. Vis tik daugelis jų ilgisi gyvenimiškųjų vertybių ir kritiškai vertina  išorinio grožio, daiktų, pinigų kultą.

Profesorius Juozas Mureika, skaitydamas pranešimą, tvirtino, kad nepajausta vertybė yra nieko verta, ji tarsi „pakabinta“ šalia žmogaus. Cituodamas Lietuvos literatūros tyrinėtojos, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Viktorijos Daujotytės žodžius: „Mes skęstame bendrų, nors ir reikšmingų žodžių jūroje“, jis akcentavo, kad nerasime vertybių kaip padėtų daiktų. Jas turime kiekvienas susiformuoti savyje. Tai yra nuolatinio darbo su savimi rezultatas.

Filosofas, filologas, kalbotyrininkas, vertėjas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedrų docentas Naglis Kardelis sukritikavo postmodernų požiūrį į vertybes. „Postmodernizmas – gražus, bet parazitinis augalas: žydi gražiais žiedais, bet neturi šaknų,“- teigė pranešėjas. Jis akcentavo, kad labai svarbu skirti laiko sau, pabūti tyloje, kad galėtum susigaudyti, kas yra tikrosios, o kas tik tariamos vertybės, nes postmodernus pasaulis su savo reklamomis ir vartotojišku požiūriu į gyvenimą nori mus „išjungti“ kaip mąstančius individus.  

Konferenciją užbaigė Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė, patikindama, kad tokios konferencijos bus organizuojamos ir ateityje, nes jos yra tarsi neatsiejama šios mokyklos ugdymo programos dalis.   

„Draugo“ inf.