Atsižvelgdama į maisto produktų kainų pokyčius ir siekdama užtikrinti sveikos mitybos reikalavimus atitinkantį mokinių maitinimą, Vyriausybė nuo šių metų pradžios 10 proc. padidino nemokamo mokinių maitinimo produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį.

 

 
Sumažėjus mokinių mokyklose, mažėja ir nemokamai valgančiųjų skaičius, tad sutaupytas lėšas ministrų kabinetas siūlo skirti vaikų maisto kokybei ar porcijoms pagerinti. Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, šiuo metu  nemokamai maitinami 1884 vaikai – šiek tiek mažiau nei pusė visų moksleivių (šiuo metu rajono švietimo įstaigose mokosi 4073 moksleiviai).

Vienam mokiniui vienai dienai nemokamo maitinimo produktams įsigyti nuo šių metų pradžios skiriama jau ne 4,36 Lt, kaip buvo iki šiol, o 5,55 Lt. Už šią sumą mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų  valgyklose, kur maistą gamina čia dirbančios virėjos, išeina, galima sakyti, karališki pietūs: sriuba, antras patiekalas, sulčių stiklinė, bandelė, sūrelis arba jogurtas.

Tačiau ne visi vaikai vertina, tai, ką gauna nemokamai. Vis dar yra tokių, kurie palieka lėkštėje praknaibytą porciją, po koridorius mėto vaisius ir bandeles. Tai jokia paslaptis – visi apie tai žino, tik stengiasi nutylėti. Praėjusiais metais apie tai pagaliau atvirai prabilo griškabūdiečiai. Rašėme ir apie į sienas ištaškytus, beveik 3 Lt parduotuvėje kainuojančius sūrelius, ir apie apelsinais nusėtą taką iš mokyklos.

Budintys mokytojai pastebi, kad tie mokiniai, kurie pietus nusiperka už savo pinigus, suvalgo viską ir maisto nemėto. Socialinės paramos mokiniams įstatymas skelbia, kad mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jei vidutinės bendrai gyvenančių  asmenų pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (t.y. 525 Lt). Šeimos vidutinės mėnesio pajamos nemokamam mokinių maitinimui gauti apskaičiuojamos pagal trijų kalendorinių mėnesių pajamas iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio. Tačiau ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai neparodo visų savo pajamų ir gerai gyvenančių šeimų vaikams būna išreikalautas nemokamas maitinimas. Tad galbūt ir čia praverstų didesnė kontrolė.

Šiuo metu, kai, siekiant atsisakyti remti tuos, kurie gali patys užsidirbti pragyvenimui, šalies savivaldybėse pradėtas įgyvendinti socialinio teisingumo principas, būtų galima sugriežtinti ir nemokamo maitinimo moksleiviams skyrimą, nes jis taip pat skiriamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tad ši parama turi atitekti tiems, kam labiausiai jos reikia.