Vasario 18 dieną į Šakių „Varpo“ mokyklą direktorius Vitas Daniliauskas buvo priverstas pakviesti abi puses – rajono valdžią ir mokyklos pedagogų kolektyvą – kartu spręsti iškilusią mokyklos išgyvenimo problemą. 2014 metais mokyklai trūksta maždaug 332 tūkst. litų, todėl mokytojams buvo pasiūlyta pereiti prie minimalaus tarifinio atlygio. Nors ir laikinai, tokį žingsnį žengti jie kategoriškai atsisakė.

 

 

Kad mokykla išgyventų 2014 metais, jai trūksta maždaug 332 tūkst. litų. Tam įtakos turėjo mažesnis mokinio krepšelis (mokykla pernai išleido paskutinę abiturientų laidą) ir klasių komplektacija.  Nuo praėjusių mokslo metų mokykloje sumažėjo 133 mokiniais. Kaip informavo savivaldybės Turto ir biudžeto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, nors mokinio krepšelis ir padidėjo 38 litais (šiandien vienam mokiniui tenka po 3 tūkst. 348 Lt), tačiau, mažėjant  mokinių skaičiui rajone, jis sumažėjo 630 tūkst. litų.

Reorganizuojant rajono mokyklų tinklą buvo sujungtos „Varpo“ ir „Aukuro“ mokyklos, - kad kuo mažiau reikėtų  atleisti mokytojų, tarybos sprendimu, išimties tvarka, buvo leista  formuoti nepilnas klases. Pirmose – ketvirtose klasėse buvo komplektuojama po 19,6 (turi būti po 22), penktose – aštuntose klasėse - po 27 (turi būti po 25), devintose - dešimtose – po 21,6 (turi būti po 25) mokinius. Pasak V.Daniliausko, būtent dėl to mokyklai šiandien trūksta 190 tūkst. litų. Be to, apie 61 tūkst. litų deficitas atsirado dėl aukštos mokytojų kvalifikacijos ir didelių stažų.

Mokyklos direktorius mokytojus ir rajono valdžią kvietė kartu ieškoti sprendimo būdų, kaip išgyventi 2014 metais.  Jis konstatavo faktą, kad, norint sutaupyti, nuo kitų mokslų metų rugsėjo 1 dienos pagal reikalavimus reikia sumažinti pradinių ir devintų - dešimtų klasių komplektus, dėl to teks atleisti keturis pradinių klasių mokytojus. Be to, išmokėti šių metų gruodžio mėnesio atlyginimus bus įmanoma tik tuomet, jei mokytojai sutiks nuo balandžio 1 dienos pereiti prie minimalaus tarifinio atlygio (tada darbo užmokestis sumažėtų 5 proc.). Būtent šis pasiūlymas ir sulaukė didžiausio mokytojų nepritarimo.

Pradinių klasių mokytojas Mindaugas Venckūnas teigė, kad „Varpo“ mokyklos mokytojai ir taip daug sutaupė, nes nuo 2008 metų keturis kartus susimažino koeficientus ir keletą metų negali kelti kvalifikacijos. „Dvyliktas mėnuo iš algalapio išsibraukė tada, kai buvo sujungtos mokyklos, - konstatavo faktą mokytojas. – Gal nereikėjo aklai vykdyti buvusio švietimo ir mokslo ministro įsakymo? Tos mokyklos, kurios neskubėjo ir šiandien liko vidurinėmis.“ Jis siūlė pinigų trūkumą padengti iš 7 proc. mokinio krepšelio lėšų, kurios lieka savivaldybėje ir atviravo, kad gal būtų neetiška ir vėl lįsti į mokytojų kišenes, „juk rajonas garsėja ne vien išaugintų runkelių kiekiu, bet ir meninių kolektyvų pasirodymais bei mokinių pasiekimais“.

Savivaldybės meras Juozas Bertašius, šiuos metus įvardijo kriziniais, nes savivaldybės biudžeto suformavimui trūksta 8 mln. litų. Jei lankydamasis Sintautų pagrindinės mokyklos Beržynų pagrindinio ugdymo skyriuje jis bendruomenei pažadėjo skyriaus išlaikymui 2014 metų biudžete surasti trūkstamus 100 tūkst. litų, tai Šakių „Varpo“ mokyklos pedagogų kolektyvui toks dosnus nebuvo. Mero teigimu, apie 150 tūkst. litų mokyklai turėtų priklausyti iš tų 7 proc. mokinio krepšelio dalies, likusios savivaldybėje, tačiau jis nieko žadėti negali.

Rajono vadovas paaiškino, kad didžiausios problemos yra ne tik mažėjantis mokinių skaičius ir klasių komplektacija, bet ir šiandien sunkiai išlaikomi Siesartėnų, Barzdų, Beržynų ir Panovių skyriai, balansuojantys ant išlikimo ribos. „Tačiau, kol ten yra vaikų, juos įsikandus dantimis reikia išlaikyti, - pabrėžė J.Bertašius. – Nes, kai kaime uždaroma mokykla, nelieka ten gyvenimo.“ Jo nuomone, aukšta „Varpo“ mokyklos mokytojų kvalifikacija yra problema, verta pasididžiavimo, tačiau tai situacijos nekeičia.

„Kai gerai gyvenom – duodavom pinigų visiems, kas jų prašė, bet atėjo laikas, kai jūs turite mums padėti, - kalbėjo rajono vadovas, šiandien matantis tik du vienintelius taupymo būdus – susimažinti atlyginimus ir persitvarkyti klasių komplektus. Jis patikino, kad pinigų trūksta visoms mokykloms be išimties. Atėjo laikas visiems susiveržti diržus ir taupyti, nes atlyginimams pinigų skolintis negalima. Didžiausia biudžeto dalis (50,8 proc.) ir taip atitenka švietimui.

V.Daniliauskas paaiškino, kad mokytojai, pasirašydami sutartis, jog sutinka nuo balandžio 1 dienos dirbti už minimalų tarifinį atlygį, sutaupo apie 130 tūkst. litų. Trūktų  200 tūkst. litų - šios dalies mokyklos direktorius tikėtųsi iš savivaldybės. Tik tokiu būdu būtų galima išgyventi. Mokytojai su šiuo pasiūlymu nesutiko. Savivaldybės juristė Jūratė Šneideraitienė paaiškino, kad mokytojus, nesutinkančius su atlyginimų mažinimu, darbdavys pagal įstatymą gali atleisti iš darbo. Aišku, teisybės jiems niekas netrukdys ieškoti teisme. Atsidūręs tarp dviejų ugnių, mokyklos direktorius patikino, kad jis mokytojų neatleidinės ir į teismus  tikrai neis, geriau tada pats pasitrauks iš užimamų pareigų.

Vykstant diskusijai, mokytoja Jūratė Poderienė pasiūlė mėnesį laiko nedirbti – išeiti neapmokamų atostogų, taip nebūtų pažeistas mokytojų orumas. „Nedirbam, negaunam atlyginimo ir taip sutaupom“, - teigė ji. Mokytojų neapmokamas atostogas J. Šneideraitienė prilygino streikui. Ji pabrėžė, kad, nepasirašius kolektyvinės sutarties, išeiti neapmokamų atostogų mokytojas gali tik nustatytais konkrečiais aštuoniais atvejais, o, pasirašius kolektyvinę sutartį, gali išeiti taip, kaip numatyta sutartyje, tačiau bet kokiu atveju mokyklos direktorius turi užtikrinti  nenutrūkstamą ugdymo procesą. Susirinkimas pasibaigė be rezultatų.  

Kaip paaiškėjo, kitą dieną V.Daniliauskas tarėsi su profsąjungos atstovais ir mokytojų taryba ir, dar neturėdamas visų mokytojų pritarimo, išreiškė viltį, jog nuo balandžio 1 dienos mokytojai sutiks pereiti prie minimalaus tarifinio atlygio.