Šiomis dienomis „Swedbank“ fiksuoja sukčių atakų bangą, banko klientams elektroniniu paštu siunčiamos fiktyvios žinutės. Tai klasikinis sukčiavimo būdas, kuomet prisidengus banko vardu norima suklaidinti gyventojus ir gauti jų asmeninius bankininkystės prieigos duomenis.
„Swedbank“ atstovai perspėja jokiu būdu neaktyvuoti žinutėse esančių nuorodų ir neatskleisti interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų. Pasak banko atstovų, šiuo metu klientai gauna tokio ar panašaus turinio pranešimą:
„Brangus kliente, atkreipkite demesi, kad jusu elektroninus bankininkystes saskaitos galiojimo laikas baigesi. Kad butu galima toliau naudoti paslaugu spauskite cia noredami atnaujinti visus savo iraљus su mumis teisingai uћkirsti kelia paslaugos teikimo nutraukima / sustabdyma“.
Toliau pranešime pateikiama fiktyvi nuoroda. „Swedbank“ informuoja, jog tokių laiškų savo klientams nesiunčia. Be to, įtarimų gyventojams turėtų sukelti tai, jog pranešime nemažai gramatinių klaidų, naudojami ne lietuviški rašmenys. Raginame klientus neatidaryti jokių žinutėje esančių nuorodų ir prisegtų dokumentų. Tokios nuorodos veda į suklastotą interneto banko puslapį, o prisegtais dokumentais platinami virusai. Visada verta prisiminti pagrindinius interneto banko saugumo reikalavimus. Kitas svarbus aspektas jungiantis prie „Swedbank” interneto banko, jog reikia nurodyti tik vieną iš kodų kortelėje esančių slaptažodžių. Bankas niekuomet neprašo nurodyti visų ar keleto slaptažodžių iš slaptų kodų kortelės. Jei jūsų prašo tai padaryti, jūs esate nukreipti ar patekote į sukčių suklastotą interneto svetainę, nors ji gali atrodyti kaip interneto banko kopija. Dar vienas patikimas saugiklis - įtartino pranešimo siuntėjo adresas ir kalbos klaidos. Beveik visada tokie pranešimai būna atsiųsti iš neįprasto adreso, o pačiuose pranešimuose būna rašybos klaidų. Jos rodo, jog pranešimai buvo sugeneruoti naudojant automatines vertimo programas.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
