Karštą vasaros dieną prie ežerų, upių bei kitų vandens telkinių plūsta trokštantys atsivėsinti. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas pateikia keletą saugaus elgesio prie vandens taisyklių. Anot vyriausiojo inspektoriaus, prie vandens telkinių vaikus turi prižiūrėti suaugusieji. Mažų vaikų negalima palikti vienų nei vonioje, nei vaikams skirtame baseinėlyje, netgi prie dekoratyvinių (kambarinių) akvariumų – vaikai gali prigerti 6 cm gylyje, ką jau kalbėti apie didžiulius vandens telkinius.
Specialistai rekomenduoja tėvams vyresnius nei ketverių metų vaikus mokyti plaukti, tačiau čia pat primena, kad ir išmokęs plaukti vaikas vandenyje nebus visiškai saugus. Anot vyriausiojo specialisto, mažamečiai vaikai neturi maudytis vieni, nes jie nesugeba įvertinti galimų grėsmių. Grėsmių vandenyje gali būti įvairių – vaikas per daug pavargęs, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto, per daug reikia jėgų. Taip pat specialistai įspėja, kad nėra saugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, nes nežinomas dugno nuolydis, gylis, dugne esančios duobės, akmenys, styrančios medžių šaknys. Ežeras ar tvenkinys prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga gilėti.
„Net mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, o vaikai dažnai nuplaukia per toli. Vaikas turi žinoti, kad, pajutęs pirmuosius nuovargio požymius, privalo grįžti į krantą, o maudantis upėje apskritai gali pagauti stipri srovė“, – sako G. Ščajevas.
Anot inspektoriaus, tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant kranto link. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė yra silpnesnė.
Pavojingiausia prie vandens telkinių, kai netikėtai žmogus įkrenta į vandenį – tada žmogus patiria šoką ir laikinai negali savęs kontroliuoti. Dėl to gali ir nuskęsti. Kad taip neatsitiktų, reikia sulaikyti kvėpavimą ir pirštais užspausti nosį. Jei tai nutiko netoli kranto, galima pamėginti kojomis surasti dugną. Jei dugnas nepasiekiamas ar krantas toli, pirmiausia reikia kuo greičiau nusimauti batus ir nusivilkti sunkius rūbus. Į krantą geriausia plaukti pasroviui, įstrižai. Tačiau taip sau pagelbėti gali tik gerai plaukti mokantis žmogus. Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką jis gali padaryti, – tai mėginti kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje. Yra keletas išsilaikymo būdų. Pirmas – atsigulti ant vandens veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Antras – judinti kojas taip, tarsi mintumėt dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant ant jų dalį kūno svorio ir taip išlaikant pusiausvyrą.
Maudantis vandenyje ir mažus, ir didelius gali netikėtai sutraukti mėšlungis – jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.
„Draugo“ inf.
Mindaugas iš Zapyškio:
