Karantino laikotarpiu dėl galiojančių apribojimų daugiau žmonių lankosi gamtoje, todėl dar labiau nei įprastai miškuose ir pievose didėja tikimybė kilti gaisrui nuo numestos nuorūkos ar paliktos neužgesintos laužavietės. Aplinkosaugininkai, miškininkai ir gaisrininkai dar labiau stiprina pajėgas ir kontroliuoja tiek miškų, tiek atviras teritorijas dėl gaisrų prevencijos.
Šiuo metu miškininkai, susirūpinę dėl galimo gaisrų pavojaus, itin atidžiai stebi miškus. Jeigu oras sausas ir vėjuotas, užtenka vos kelių akimirkų, kad liepsna sparčiai išplistų didelėje teritorijoje. Pernai šalies miškuose buvo užregistruota 280 gaisrų, kurie nuniokojo 200 ha, o Šakių rajone išdegė 30 arų miško paklotės (gaisras buvo kilęs nuo nutraukto elektros laido).
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas sako, kad pernai rajone iš visų kilusių gaisrų kone pusę (42 proc.) kilo atvirose teritorijose, išdegė 17,12 ha pievų, ražienų, o kiekvieną pavasarį viena pagrindinių miško ir pievų gaisrų priežasčių – žolės deginimas.
Nuo karantino pradžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai kartu su policija rengia reidus populiariose gyventojų susibūrimo vietose ir informuoja juos apie karantino sąlygų laikymąsi. Nuo kovo 31 d. karantino reidų metu pareigūnai vykdo ir gaisrų prevenciją atvirose teritorijose. Anot G. Ščajevo, PAGD pareigūnai kiekvieną pavasarį, ne tik šiemet, karantino metu, vykdydavo specialius reidus dėl gaisrų prevencijos atvirose teritorijose, bet įprastai tie reidai vykdavo kartu su aplinkosaugininkais. Pasak inspektoriaus, šiais metais kol kas atviroje teritorijoje buvo užfiksuotas tik vienas gaisras, kuris įvyko praėjusį savaitgalį, kai Pavilkijo k. (Lekėčių sen.) gyventojai uždegė mišrių šiukšlių krūvą. Nuo gaisro išdegė ir 1 aras žolės, tačiau gaisrą pavyko laiku suvaldyti.
Kiekvieną pavasarį rajono gyventojai, kurie gyvena pasienyje su Rusijos Federacija, iš savo kiemų stebi tą patį reginį, kai kasmet deginama žolė kitapus sienos, o į Lietuvos teritoriją atnešamas aitrus dūmų tvaikas. Šis pavasaris taip pat ne išimtis – jau kovo viduryje Kudirkos Naumiesčio, Panovių, Šilgalių k. (Slavikų sen.) gyventojai pasakojo apie tai, kas vyksta kitapus sienos, kai deginami ištisi atvirų teritorijų plotai. Tiesa, gavęs gyventojų pranešimus, į Užsienio reikalų ministeriją dėl šios problemos kreipėsi ir rajono meras Edgaras Pilypaitis, kad šis klausimas būtų sprendžiama valstybiniu lygmeniu. Nežinia, ar Rusijos Federacijoje tie kreipimaisi iš ambasados kažką reiškia, ar ne, tačiau kurį laiką dėl gaisrų pasienyje gyventojai nesiskundė. Tačiau kovo 27 d. VšĮ Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Sudargo ugniagesių komandai teko vykti į prie pasienio esančius Svaiginių, Bosų kaimus budėti, kad gaisras iš Kaliningrado srities neišplistų į Lietuvos teritoriją, nes kitapus sienos degė apie 3 ha teritorijos. Ir taip kiekvienais metais pasienio ugniagesių komandoms tenka stebėti, kontroliuoti, o kartais ir gesinti įsiplieskusius židinius, kai liepsnos iš kaimyninės šalies persimeta į mūsų pusę.
Dėl kas metai deginamų atvirų teritorijų nerimauja ir aplinkosaugininkai, kurie sako, kad liepsnos pakeliui nušluoja ir visą ten esančią gyvybę. Todėl aplinkosaugininkai, miškininkai, ugniagesiai visus ragina būti atsakingus, o piktnaudžiaujantiems gyventojams už sausos žolės deginimą gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
