Šakių teisme baigta narplioti policijos pareigūnų byla

Prieš mėnesį Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose paskelbtas nuosprendis rezonansinėje policijos pareigūnų byloje, kur du Vilkaviškio rajono policijos tyrėjai buvo apkaltinti viršiję įgaliojimus apklausiant nepilnamečius.

Bylą teko nagrinėti Šakiuose, nes Vilkaviškio ir Marijampolės teisėjai tai daryti atsisakė dėl šališkumo. Šakių teisme po automatizuoto jų paskirstymo ši byla teko teisėjai Juditai Sungailaitei. Teisėja neslepia – šiandien retai pasitaiko, kai kaltinamaisiais tampa patys pareigūnai, o skaudžiausia, kad į nusikaltimų verpetus, tiesiog iš jaunatviško naivumo ir negalvodami apie pasekmes, įsisuka paaugliai.

„Kaip patys matome iš žiniasklaidos, baudžiamųjų bylų teismuose, kuriose kaltinami pareigūnai neteisėtu elgesiu, nėra daug. Tuo galime pasidžiaugti, tačiau ir viena byla per keletą metų visai sistemai garbės nedaro“, – sako teisėja J. Sungailaitė.

Kaltinimai, kurie mesti pareigūnams, iš tiesų šokiruojantys – policijos pareigūnai dėl geresnių darbo rezultatų neteisėtų apklausų metu prieš nepilnamečius asmenis ne tik vartojo fizinį smurtą, bet ir juos kankino elektrošoku, o vieną jų nuvežė į mišką, prirakino prie medžio ir vertė nurodyti, kas kaime padarė nusikaltimą. Visa istorija yra itin sudėtinga, tačiau, trumpai tariant, viskas prasidėjo nuo to, kai du Vilkaviškio rajone gyvenantys paaugliai susigundė užsidirbti lengvų pinigų. Nepažįstami vyrai dviem draugams pasiūlė užsidirbti 400 eurų, jeigu šie nueis pas senutę ir iš jos paims 3 tūkst. eurų. Nepilnamečiams sutikus ir nuėjus į nurodytą vietą, ten jų pasaloje laukė pareigūnai ir „biznis“ neįvyko, o vėliau užsakovai ėmė grasinti ir persekioti nepilnamečius bei reikalauti iš jų tų 3 tūkst. eurų. Paaugliai „skolą“ sugalvojo atiduoti apvogdami parduotuvės savininką, iš kurio teigė pagrobę 1 tūkst. 500 eurų, nors pats savininkas sakė, kad iš jo pavogta tūkstančiu eurų daugiau. Tiesa, vyrai, kuriems paaugliai perdavė vogtus pinigus, esą davę paaugliams uždarbio dalį – 70 eurų, tačiau vėliau vis tiek reikalavo visos sumos – dar 1 tūkst. 500 eurų. Parduotuvės savininkas atpažino paauglius ir tada prasidėjo policijos tyrėjų darbas aiškinantis aplinkybes. Iš pradžių buvo tardyti du paaugliai, o vėliau į apklausą niekieno neatsiklausę išsivežė dar vieną – jaunesnį įtariamojo brolį. Kai viskas vyko, paaugliai buvo nuo 14 iki 17 metų amžiaus. Po tardymų du vyresnieji, nieko niekam nesakę, išvyko į Vokietiją užsidirbti, kur irgi „liko ant ledo“, nes žadėto darbo negavo, klaidžiojo gatvėmis. Viskas išaiškėjo tik tada, kai šeimos ieškojo pagalbos, kaip parsigabenti užsienyje klaidžiojančius vaikus namo. Nepasiturinčių paauglių šeimoms paauglius parvežti padėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, kuri, išgirdusi paauglių istoriją, buvo šokiruota. Kai prieš porą metų buvo pradėta nagrinėti ši byla, įtariami buvo trys tyrėjai, tačiau teismo verdiktą išgirdo tik du – perdavus teismui bylą vienas mirė. Po beveik dvejus metus trukusio bylos nagrinėjimo Šakių teisme buvo paskelbtas nuosprendis – teisiamiesiems skirtos 9 tūkst. 415 eurų ir 8 tūkst. 661 euro baudos bei atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Be to, nukentėjusiems iš jų priteistas po 1 tūkst. eurų moralinis atlygis. Nuosprendis gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Anot teisėjos J. Sungailaitės, byla buvo tikrai išskirtinė jau vien dėl to, kad buvo tiriami pareigūnų veiksmai.

„Reikėjo apklausti daug liudytojų, atlikti daugybę veiksmų, ekspertizę, išnagrinėti kiekvieną mažiausią abejonę keliančią aplinkybę“, – sako teisėja.

Dar šiai bylai nepatekus į teismą apie ją rašė spauda – parašytas ne vienas straipsnis apie bylos eigą. Anot teisėjos, bylos aprašymas spaudoje neturėjo jokios įtakos priimtam sprendimui, viso proceso metu nė vienas spaudos atstovas su teisėja nesusisiekė, jokios informacijos nereikalavo, jokia tiesioginė ar netiesioginė įtaka nebuvo jaučiama.

Tiems, kurie nori pagrūmoti į nusikaltimus įsivėlusiems paaugliams, teisėja šiuo atveju sako: „Visi už savo neteisėtą elgesį atsako, tačiau kelyje iki bausmės paskyrimo mes nusipelnome įstatymuose garantuoto elgesio su mumis. Pirmiausia turime įsivaizduoti, kad jeigu šioje situacijoje atsidurtumėte jūs ar jūsų vaikas, brolis, sesuo. Ar norėtume, kad su mumis taip elgtųsi?“

Visa laimė, kad dabar visuomenė yra nepakanti bet kokios rūšies smurtui, o nuskriaustųjų teisėms ginti yra įkurta ne viena organizacija, kuri užtikrina nukentėjusiųjų teises. Pasak teisėjos, nėra jokio pagrindo bijoti nematomo priešo (tylėti ir bijoti skųstis), reikia kovoti su tuo, nes tai yra kova prieš blogį, aišku, jeigu tie skundai yra pagrįsti, o ne išgalvoti.

Pati teisėja sako jautriai reaguojanti į bylas, kurios susijusios su nepilnamečiais.

„Sunku yra teisti nepilnamečius paauglius, kurie kartais nusikaltimus ir pažeidimus padaro net patys pilnai nesuvokdami savo veiksmų pavojingumo. Visi buvome paaugliais ir prisimename, kad tuo laikotarpiu atrodo, kad tu gali viską, o ką kalba suaugusieji, yra tik jų pačių reikalas, nes jie ne iš to amžiaus“, – kalba teisėja.

Teisėja sako pati namuose turinti du išdykusius paauglius, todėl žino, ką reiškia, kai kasdien reikia aiškinti, kad riba tarp paaugliško elgesio ir daromo nusikaltimo, pažeidimo yra labai plona.

„Dažnas paauglys  nesupranta, kad parduotuvėje kažkieno paliktas telefonas nėra niekieno, ir jo pasisavinimas gali sukelti teisines pasekmes. Taip pat kaip ir jų konfliktų sprendimas, nors ir nesunkiu smurtu, gali juos atvesti iki teisiamųjų suolo. O ką jau kalbėti apie šiuo metu ypač nevaldomą viešą draugų, klasiokų ir kitų asmenų nuotraukų, vaizdo įrašų dalinimąsi – tai be asmenų ar jų tėvų leidimo yra negalima“, – aiškina J. Sungailaitė.

Pasak teisėjos, dažnais atvejais net ir patys tėvai nesupranta šių veiksmų neteisėtumo. Tad į teismą ateina vaikai, kuriems niekas to nepaaiškino, niekas jų laiku nesustabdė ir neparodė teisingo pavyzdžio. Anot teisėjos, kai tenka susitikti su paaugliu pažeidėju, visada norisi pirmiausiai ne jį bausti, o ieškoti priemonių jam padėti, ieškoti būdų parodyti jam teisingesnį kelią ir paskatinti jį pasirinkti. Dėl šios priežasties pati teisėja, norėdama padėti paaugliams suprasti teisėto elgesio ribas, dažnai lankosi  mokyklose, bendrauja su paaugliais, jų tėvais, pedagogais, kad visiems būtų šios ribos aiškesnės.

Prieš 10 metų teisėjos karjerą pradėjusi Šakiuose, J. Sungailaitė prieš tai dar šešerius dirbo teisėjos padėjėja Šiaulių apygardos teisme.