Užkardos vadas: „Pasienyje ramu, tačiau atsipalaiduoti negalima“

Kalbamės su prieš tris mėnesius paskirtu naujuoju Rociškių pasienio užkardos vadu pulk. leitenantu Dainiumi Stepšiu apie pasieniečio profesiją, darbą pandemijos metu.

Naujasis užkardos vadas D. Stepšys sako, kad į Rociškius rotacija atbloškė ne iš toli – prieš tai jis vadovavo Kudirkos Naumiesčio užkardai. Tiesa, pašnekovas vilkaviškietis, jo nebaugina kas rytą 90 kilometrų važiuoti į darbą. Pokalbiui  su vadu užsukame į Rociškių užkardą, kabinete į akis krinta sukabinti medaliai – teniso, bėgimo, važiavimo dviračiu, jachtų lenktynių sportiniai įvertinimai.

Pirmiausiai pašnekovas prisimena pirmąją tarnybos vietą – Kybartų pasienio užkardą, į kurią buvo paskirtas 1994 m. po studijų Lietuvos karo akademijoje. Anot D. Stepšio, tais metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba buvo reorganizuota į Pasienio policijos departamentą. Vėliau, kai 2001 m. kūrėsi Kudirkos Naumiesčio užkarda, buvo formuojamas naujas kolektyvas, gavo pasiūlymą dirbti šios užkardos vado pavaduotoju, vėliau paskirtas vadu. Kudirkos Naumiesčio užkardai, saugančiai sieną su Rusija, D. Stepšys vadovavo beveik aštuonerius metus.

„Atsiradus užkardai Kudirkos Naumiestyje reikėjo daug darbo įdėti, kad vietiniai gyventojai priprastų prie dažno pasieniečių buvimo greta. Vienus teko perauklėti, kitus supažindinti su mūsų darbu. Važiuojam pro sodybą, matom – tinklai padžiauti, ištraukti iš Šešupės, žuvį nagrinėja kibirais, mes jau kviečiam aplinkosaugininkus. Kitą kartą praplaukiam Šešupe, surinkom penkis tinklus, o ryte atėjęs vienas iš savininkų skundžiasi vadui, kad pavaldiniai tinklus surinko, sakydamas – „ką jie sau leidžia“. Žmonės ilgai įsivaizdavo, kad brakonieriauti tai yra normalus dalykas“, – pasakoja D. Stepšys pridurdamas, kad vėliau ne kartą sulaukė iš gyventojų pagalbos sulaikant kontrabandininkus ar kitus sienos pažeidėjus.

D. Stepšys į Rociškių užkardą paskirtas nuo šių metų liepos 1 d., jis sako spėjęs susipažinti su kolektyvu, kuris yra kiek didesnis nei Kudirkos Naumiesčio užkardoje. Čia dirba 52pareigūnai, Kudirkos Naumiestyje teko vadovauti 40 žmonių kolektyvui. Per tris mėnesius baigia suformuoti visą Rociškių užkardos personalą, surasti trūkstamus specialistus ir darbuotojus. Pašnekovas atskleidė, kad netrukus Rociškių užkardoje pradės dirbti dar viena kinologė Austėja Naujokaitytė, perėmusi patirtį iš tėtės kinologo. Šiuo metu užkarda turi tris tarnybinius šunis – vienas vokiečių, du belgų aviganiai.

„Siekiu komandinio darbo, ypač priimant sprendimus. Ir kad žemesnės grandies vadovai tinkamai atliktų savo funkcijas ir pareigas, jaustų atsakomybę už darbuotojų pasiruošimą, mokymą“, – sako užkardas vadas.

Pulkininkas leitenantas jau spėjo apžiūrėti saugomos sienos teritoriją. Rociškio užkardos pareigūnai saugo 22 km ilgio išorinę valstybės sieną, pašnekovas sako, kad šis ruožas skiriasi nuo Kudirkos Naumiesčio. Pastarasis 24,5 km tęsiasi dviejų upių – Šešupės, Širvintos – pakrante. Rociškių užkardoje Šešupe – 12 km, o 10 km ruožas sausuma, jis atitvertas apsaugine tvora, siena stebima vaizdo kameromis.

„Todėl tenka taikyti kitokią sienos stebėjimo taktiką. Čia svarbus užkardos operatoriaus darbas, kuris užkardoje seka vaizdus ekranuose, kad laiku užfiksuotų pirminį sienos kirtimą. Informuoja pamainos vyresnįjį, o šis jau priima sprendimą, ką tokioje situacijoje daryti“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad šiuo metu 22 km pasienyje su Rusija įrengta 151 vaizdo kamera.

Teiraujamės, kuo šiandien gyvena pasieniečiai? Pasak užkardos vado, pasienį su Rusija saugo ne tik moderni vaizdo stebėjimo sistema, nuolat budi dvi mobilios pasieniečių sargybos. Užkardos vadas dar pamini, kad šiemet pasienyje su Rusija buvo įrengtas vadinamasis patrulio takas.

„Į pasienio juostą leidimų reikia tik ten, kur yra patrulio takas. Jis įrengtas tik tam, kad juo galėtų judėti pasienio sargybos ir visa kita veikla, kuri nėra susijusi su valstybės sienos apsauga, yra draudžiama. Atsirado tam tikri apribojimai gyventojams. Daugiausia problemų kyla su tais asmenimis, kurie nori mūsų patrulio taku tiesiog važinėtis“, – priminė užkardos vadas.

Teiraujamės, kokią įtaką pasieniečių darbui turėjo pandemija. Užkardos vadas tvirtina, kad buvo uždarytas jiems priklausantis Ramoniškių pasienio kontrolės punktas (Sudargo sen.).

Vadas sako, kad pasieniečiams yra priskirtos papildomos funkcijos – jie gali surašyti protokolus už kelių eismo ir kitus pažeidimus. Anot D. Stepšio, kol dar veikė Ramoniškių pasienio punktas, per parą pravažiuodavo apie 300 automobilių, dažni pažeidėjai buvo greitį viršijantys Rusijos piliečiai, vieno tokio buvo gauta 17 nuotraukų, fiksuojančių pažeidimus, jam ir buvo surašyta 17 protokolų.

„Tačiau per tuos tris mėnesius sienos pažeidimų, kontrabandos atvejų nepasitaikė, ir iš gyventojų nesulaukėm kažkokių pagalbos prašymų. Galima sakyti – pasienyje ramu. Tačiau atsipalaiduoti negalima, kai bet kada galime sulaukti agresijos iš kaimyninės Rusijos“, – sako pareigūnas ir priduria, kad Rociškių pasienio užkardoje šiuo metu dėl COVID-19 grėsmės nevyksta mokymai, nepriimami lankytojai.

Per 26-erių metų tarnybą pulkininkui leitenantui buvę visokių įdomių nutikimų, susijusių su kontrabandininkais, sienos pažeidėjais. Užkardos vadas sako, kad populiariausias kontrabandos gabenimo būdas išlieka toks pats– pernešti cigaretes per sieną. Pasak pareigūno, tikslui pasiekti kontrabandininkai pasitelkdavo net arklius, prieš dešimt metų ant arklių nusikaltėliai kabindavo dėžes su cigaretėmis ir raiti kirsdavo sieną. Anot pašnekovo, pasieniečiams būdavo didelis iššūkis suvaldyti tokius pažeidėjus.

„Kartą pavyko du arklius, nešančius kontrabandą, sulaikyti, tačiau vienas raitelis dingo iš akių. Aptvėrėm teritoriją, laukėm, ieškojom, išsikvietėm kinologą su šunimi. Pasirodo, pažeidėjas Širvintos upėje įlindęs tris valandas pramirko, o buvo spalio mėnuo, neapsikentęs išlindo“, – tarnybos akimirkomis dalinasi užkardos vadas.

D. Stepšys ragina jaunimą įgyti pasieniečio profesiją, nes atsiveria mokymosi, karjeros galimybės bei galimybė tarnauti savo šaliai, prisidėti prie jos saugumo.