Prasidėjus pavasariniam aplinkos tvarkymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja gyventojus dėl žaliųjų atliekų deginimo tvarkos – kai kurias augalines atliekas deginti lauke galima, tačiau reikia laikytis saugumo reikalavimų, kad ugnis nepadarytų didesnės žalos.
Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Gintaro Ščajevo, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti. Tačiau draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Draudžiama atliekas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis. Draudžiama augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Negalima kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Ugniagesiai įspėja, kad gyventojai nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Tokius gaisrus galima užgesinti patiems. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atvirose teritorijose gaisrams kilti palankiu metų laiku vykdo reidus.
Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų gresia baudos nuo 30 iki 350 eurų.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
