Anot ugniagesių gelbėtojų, javapjūtės metu dega pjaunamų javų laukai, ražienos, kombainai, šiaudų presavimo technika. Šie gaisrai padaro didelių nuostolių ūkininkams, nes ugnis nuniokoja brangią techniką, pasėlius. Daugelio tokių nelaimių galima išvengti, jeigu prieš išvykdami į laukus kombainai bei kita žemės ūkio technika būtų tinkamai paruošta.
Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Gintaro Ščajevo kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi. Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500–700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą. Kai kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemos nesandarios, gali nutekėti kuras ir tepalai. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti. Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus. Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai ji susidėvi tose vietose, kur laidai pratiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.
Pasak ugniagesių, norint išvengti gaisrų kombainuose bei kitoje žemės ūkio technikoje, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius reikia apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais su 2 mm skersmens kiaurymėmis. Nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes bei smulkių šiaudų masę, o taip pat ir kuro bei tepalo nuotekas. Elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus.
„Kombaine privalo būti du nešiojami ugnies gesintuvai po 6 kg (l) ir nedegus audeklas, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip 0,9–1,8 m. Patartina turėti kastuvą. Kita žemės ūkio technika turi būti aprūpinta dviem po 2 kg (l) arba vienu 6 kg (l) ugnies gesintuvu“, – pataria G. Ščajevas. Ugniagesiai pataria remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką bei agregatus ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų. Be to, lauko sąlygomis kombainų, traktorių bei kitų žemės ūkio mašinų kuro talpos degalais gali būti pripildomos tik nedirbant jų varikliams. Grūdų džiovinimo metu, džiovyklų krovimo mechanizmus būtina reguliariai valyti. Primename, kad atstumas nuo lauke laikomų šiaudų kūgio iki elektros tiekimo oro linijos ir pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 m, iki kelių – 20 m.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
