Birželio 2 d. pavakarę Jankų k. (Kazlų Rūdos sav.) kilo gaisras, kuris akimirksniu išbandė bendruomenės vienybę. Laimei, žmonės nenukentėjo, o nuo liepsnų dar pavyko išgelbėti šalia esančius pastatus. Tarp pirmųjų pagalbos ranką ištiesusių buvo namo po tarnybos grįžęs Šakių policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Linas Čebanauskas. Tačiau į visas jam skirtas padėkas ir pagyras jis reaguoja labai santūriai ir keliskart patikina, kad nelaimės akivaizdoje kaimynui į pagalbą atskubėjo visa Jankų bendruomenė.
Maždaug 17.09 val. ugniagesiams buvo pranešta apie degantį ūkinį pastatą Jankų kaime, Ąžuolų gatvėje.
„Grįžau po darbo namo, išgirdau triukšmą – puoliau į kiemą. Kiemas buvo pilnas dūmų, iš pradžių net pamaniau, kad gal mano pastatas dega. Kai supratau, kad ugnis kilo per porą namų gyvenančių kaimynų ūkiniame pastate, iškart grįžau parsivaryti cisternos, nes tuo metu vietoje dar buvo tik viena gaisrininkų cisterna su besibaigiančiu vandeniu“, – prisimena L. Čebanauskas.
Linas Čebanauskas pavardėmis vardija jankiškius, kurie neliko abejingi – padėjo, kas kuo galėjo, ir čia, sako, „nėra nieko bendra su profesija, tiesiog elementarus žmogiškumas“. Lietuvos policijos nuotr.
Kaip sako pats pareigūnas, turima cisterna – tiesiog pagalbininkas ūkininkaujant, be to, jis turi ir gesinimui reikalingą įrangą, todėl ir suskubo padėti. L. Čebanauskas toli gražu nesijaučia padaręs kažin ką labai didvyriško, nes atskubėjusių į pagalbą ten buvo ir daugiau, tad pavardėmis vardija jankiškius, kurie padėjo, kas kuo galėjo, ir sako, kad „nėra nieko bendra su profesija, tiesiog elementarus žmogiškumas“.
„Manau, kad kiekvienas tokioje situacijoje elgtųsi taip pat. Ir nors specialių žinių, kokias turi ugniagesiai gelbėtojai, neturėjome, vis tiek orientavomės, ką reikia daryti, nepasimetėme. Tikriausiai dar palyginti tinkamu momentu ištiesėme pagalbos ranką, nes apliejome ir aplinkinius pastatus, o ir gaisro židinį prislopinome, kol suvažiavo daugiau gaisrinių“, – situaciją prisimena L. Čebanauskas ir tvirtina, kad sklandantis mitas, jog kaimynas džiaugiasi, kai dega kito tvartas, Jankams negalioja.
„Vieną dieną bėda kaimynui, kitą, žiūrėk, jau pačiam. Mūsų bendruomenė iš tiesų labai draugiška, veikli ir vieninga – nėra tokių žmonių, kurie liktų abejingi. Tai ir yra bendruomenės stiprybė, kai visi maksimaliai prisideda tuo, kuo gali. Galiu tik palinkėti, kad mūsų bendruomenė taptų pavyzdžiu ir kitoms bendruomenėms, todėl ir nelaimės atveju nėra vieno didvyrio, visi ten didvyriai“, – kalba pareigūnas.
Pranešime apie gaisrą teigiama, kad atvykus ugniagesiams gelbėtojams ūkinis pastatas jau degė atvira liepsna. Gaisro metu sudegė stogas, medinė pastato dalis, apie toną briketų, apdegė apie 25 kub. m malkų. Išgelbėti trys pastatai: 4×4 m mūrinis (už 2 m), 5×8 m medinis (už 5 m) ir 14×6 m mediniai garažai (už 6 m). Vanduo buvo vežamas iš 500 m atstumu esančio dirbtinio telkinio. Priežastys, dėl ko kilo gaisras, dar tiriamos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
