Nors šiųmetė vasara nelepina šiluma, rečiau traukiame prie vandens telkinių, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad vanduo gali būti puiki pramoga, kai elgiamės atsakingai ir tinkamai bei suvokiame grėsmes. Deja, didelė dalis visuomenės vis dar stokoja sąmoningumo, nesilaiko taisyklių, elgiasi neatsakingai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais 232 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje – jie ištraukė 57 skenduolius, iš jų keturis nepilnamečius, bei išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų vieną nepilnametį. Vyrai sudaro 70 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (14) ir Kauno (7) apskrityse.
Kaip informavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyriausiasis specialistas Rolandas Pavalkis, pernai mūsų rajone Šakių PGT ištraukė vieną skenduolį. Šiais metais taip pat vieną.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gelbėjimo darbai vandenyje vasarą yra labai sudėtingi, statistika liūdna, skęstančiųjų išgyvenamumo procentas mažas, pavyksta išgelbėti tik nedaugelį, nes reikia daug gerai susiklosčiusių aplinkybių: laiku pastebėti, iškviesti pagalbą, gelbėtojams atvykti ir t. t.
„O viską lemia minutės. Dauguma išgelbėtų ir iš mirties nagų ištrauktų žmonių tik vėliau supranta, kokią grėsmę neatsakingai elgdamiesi sukėlė sau, šeimos nariams, artimiesiems, draugams ir, žinoma, gelbėtojams“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
Jis akcentuoja, kartu su pramogomis visada turime prisiminti ir atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus, jis sako: „Ypač svarbu būti budriems prie vandens. Deja, dažnai susiduriame su situacija, kai, pervertinus savo jėgas, nuskęstama upėje ar ežere: pramogaudami vandens transportu ar plaukdami valtimi, žmonės nedėvi liemenių, maudydamiesi ir poilsiaudami svaiginasi, atlieka šuolius nuo krantinių, lieptų, neįvertinę galimų pasekmių ir tikimybės patirti mirtiną traumą. Todėl labai svarbu atsakingai įvertinti vandenyje tykančius pavojus bei mokytis jų išvengti.“
Ugniagesiai gelbėtojai primena, ką reikėtų žinoti pramogaujant prie vandens telkinių. Pirmiausiai reikia išmokti plaukti. Nemokant plaukti nebristi į vandenį giliau kaip iki krūtinės. Nesimaudyti vieniems, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį ar vietą, kur plaukioja daugiau žmonių, o dar geriau, esant galimybei, ten, kur yra budintys gelbėtojai. Maudytis tik įsitikinus, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai bristi, nenerti ir nešokti į vandenį. Nepalikti be priežiūros prie vandens ir vandenyje vaikų. Nesimaudyti neblaiviems.
Jeigu artėja audros debesys – lipti iš vandens. Perkaitus saulėje, nepatariama staiga šokti į vandenį, o geriau juo apsišlakstyti. Nežaisti vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleisti daryti vaikams.
„Neplaukiokite ant pripučiamųjų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų. Nelipkite į vandenį, jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava“, – pataria ugniagesiai gelbėtojai.
Jie primena ir kaip elgtis, jei skęstate pats arba pastebėjote skęstantį žmogų.
„Pradėję skęsti, nepulkite į paniką, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis. Pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros. Pastebėję skęstantį žmogų, šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, o jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jeigu reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba“, – primena ugniagesiai gelbėtojai bei ragina įsidėmėti, kad gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Ramūnas iš Šakių:
