Finansiniai sukčiai Lietuvoje veikia vis profesionaliau – jų skambučius ir žinutes vis sunkiau atpažinti, todėl į jų pinkles patenka net ir budriausi.
Kaip skelbia „Swedbank“, sukčiai irgi prisitaiko prie inovacijų, naudoja dirbtinį intelektą tekstams, laiškams ar net vaizdo įrašams kurti. Neretai reklamuojamos „loterijos“, „investavimo galimybės“, ar net „programėlės, apsaugančios nuo sukčių“.
Specialistai įspėja, kad sukčiai nuolat keičia taktikas, kuria naujus būdus sukčiauti ir prisitaiko prie aktualijų. Pavyzdžiui, šiais metais plito žinutės apie antros pakopos pensijas, taip pat grįžtama ir prie senų būdų, kai praneša apie tarimą nelaimę ir pan. Gana dažni pranešimai apie mokesčius, išmokas, laimėjimus, dažnai gaunami pranešimai neva iš banko, teismo ar pačios policijos, tačiau policija įspėja, kad pareigūnai niekada savo pažymėjimų nuotraukos nesiunčia elektroniniu paštu ar žinute, neprašo bankininkystės prisijungimo slaptažodžių, nesiunčia aktyvių nuorodų dėl baudų ar eismo įvykių, nevyksta į namus tikrinti pinigų, ar jie padirbti, taip pat skambučiais nesujungia su banko ar telekomunikacijos bendrovėmis.
Tarp populiarių išlieka ir vadinamas romantinis sukčiavimas. Policija įspėja, kad jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra – norima apgauti. Ir nors sukčiai įtaigiai geba apsimesti ieškančiais meilės, raginama nepažįstamus žmones vertinti itin atsargiai, o jų pasiūlymus – skeptiškai.
Svarbiausia – susidūrus su sukčiais neskubėti: gautas žinutes ignoruoti, atsiliepus ir supratus, jog kalbi su sukčiais – padėti ragelį, saugoti prisijungimus prie banko ir jų neatskleisti. Kilus abejonėms, visuomet raginama susisiekti su pačia organizacija, kurios vardu prisistatoma, vyresniems žmonėms – pasitarsi su artimaisiais.
Eduardas iš Griškabūdžio:
