Rugpjūtį rajoną užklupusi stichija atskleidė pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms spragas – nutrūkus ryšiui, kai kurios atokesnės seniūnijos tapo sunkiai pasiekiamos. Apie šias pamokas, Šakių ugniagesių pajėgumus, nuveiktus darbus ir laukiančius iššūkius kalbėta spalio 9 d. savivaldybėje vykusiame susitikime su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybe bei regiono tarnybų atstovais.
Devynios komandos – rajono stiprybė
Šakių rajono priešgaisrinė tarnyba – viena didžiausių tokio pobūdžio savivaldybių tarnybų Lietuvoje. Rajone veikia devynios ugniagesių komandos, kurių išdėstymas, pasak Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Gintauto Vedegio, leidžia operatyviai reaguoti ne tik į vietos gyventojų iškvietimus, bet ir prireikus talkinti kaimyniniams Vilkaviškio, Jurbarko bei Kauno rajonams. Šiuo metu tarnyba eksploatuoja 12 gaisrinių cisternų. Devynios jų skirtos nuolatinei parengčiai, dvi laikomos rezerve, o viena naudojama savanorių. Pagrindinėje parengtyje naudojami modernūs, papildoma gelbėjimo įranga aprūpinti automobiliai, pakeitę seną sovietinę techniką.
Pasak G. Vedegio, per pastaruosius metus nemažai investuota ir į ugniagesių darbo sąlygas. Savivaldybė skyrė apie trečdalį milijono eurų tarnybos veiklai, technikai įsigyti bei pastatams remontuoti. Daugumos komandų patalpos sutvarkytos, apšiltintos, pasirūpinta reikalinga įranga. G. Vedegys dėkojo už savivaldybės finansinę paramą ir sklandų bendradarbiavimą be perteklinės biurokratijos.
Gerą įvertinimą lydi ir nauji uždaviniai
Šakių ugniagesių tarnybos pažangą akcentavo ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas. Pasak jo, dirbant regiono mastu tenka matyti skirtingų savivaldybių ugniagesių komandų pasirengimą, todėl Šakiuose per pastaruosius metus įvykę pokyčiai yra akivaizdūs. Jo vertinimu, Šakių ugniagesiai šiandien turi ir reikalingos įrangos, ir patirties, leidžiančios tinkamai atlikti jiems pavestas užduotis. Tačiau regiono vadovas priminė, kad nors technikos parkas atnaujintas, darbų dar lieka. Artimiausiuose tarnybos planuose – ugniagesių komandų aprūpinimas elektros generatoriais. Papildomų iššūkių kelia mažėjantis finansavimas, brangstantys degalai, stiprios vėtros bei sudėtingos sąlygos žiemą.
Stichija parodė ryšio spragas
Vienas svarbiausių susitikime aptartų klausimų – ryšio užtikrinimas ekstremaliųjų situacijų metu. Meras R. Januševičius priminė rugpjūčio stichiją, kai nutrūkus įprastam ryšiui tapo sudėtinga susisiekti su atokesnėmis rajono seniūnijomis. Pasak jo, kai kuriose vietovėse ryšys dingo vos po pusantros ar trijų valandų. Ši patirtis paskatino savivaldybę ieškoti sprendimų, kurie leistų palaikyti ryšį net ir sutrikus komercinių telekomunikacijų operatorių veiklai. Kaip „Draugas“ rašė anksčiau, planuojama kartu su mokslo institucija kurti vietinę, nuo išorinių ryšio tiekėjų nepriklausomą sistemą, kuri sujungtų seniūnijas, ligoninę, policiją, ugniagesius, priedangas ir kitas svarbias institucijas.
Ryšio svarbą akcentavo ir V. Barauskas. Jis pasakojo apie susitikimą su Ukrainos Chersono srities ugniagesiais, kurie dalijosi patirtimi, kaip karo sąlygomis per trumpą laiką gali sutrikti įprastos komunikacijos sistemos. Pasak jo, būtent todėl būtina ieškoti ir alternatyvių, tarp jų analoginio ryšio, sprendimų. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad informaciją apie nelaimes laiku gautų ir ugniagesiai savanoriai. Meras atkreipė dėmesį, jog šiuo metu jie ne visada tiesiogiai informuojami apie įvykius, todėl kartais apie gaisrą sužino iš vietos gyventojų. Šį klausimą, anot jo, būtina spręsti.
Priedangos – ne vien lipdukai ant durų
Kalbant apie civilinę saugą, nemažai dėmesio skirta ir priedangoms. R. Januševičius neslėpė kritiško požiūrio į ankstesnę praktiką.
„Iki tol mes tiktai klijavom priedangų lipdukus ant durų ir imitavom, kad jų turime labai daug“, – sakė meras.
Šiuo metu, jo teigimu, situacija keičiasi: skiriamas finansavimas, nors ir jo panaudojimo sąlygos ne visada leidžia atlikti būtiniausius darbus. Plečiamas ir gyventojų perspėjimo sirenų tinklas. Dar vienas aktualus klausimas – elektros tiekimo užtikrinimas. Pasak mero, ekstremaliomis aplinkybėmis svarbu, kad veiktų ne tik vandenvietės, bet ir siurblinės bei nuotekų valymo įrenginiai. Tam reikalingi pakankamo galingumo generatoriai ir iš anksto parengtos jų prijungimo galimybės. Savivaldybė taip pat rūpinasi priešgaisriniais vandens telkiniais. Juos tvarkant įrengiamos specialios vandens paėmimo sistemos, leidžiančios ugniagesiams greičiau papildyti cisternas ir negaišti laiko sudėtingam žarnų prijungimui.
Susitikime dalyvavęs Seimo narys Darius Jakavičius savo ruožtu domėjosi ir naujais priešgaisrinės saugos iššūkiais – elektromobilių bei namuose įrengiamų elektros energijos kaupiklių gaisrais. V. Barauskas paaiškino, kad elektromobilių gaisrams gesinti taikomi specifiniai būdai, tačiau ugniagesiai su tokiais incidentais susidoroja. Kalbėdamas apie energijos kaupiklius, jis taip pat patikino, kad tokio pobūdžio gaisrai yra gesinami, nors ir jiems būdinga tam tikra specifika.
Susitikime ne kartą pabrėžta, kad priešgaisrinė apsauga ir civilinė sauga negali būti vertinamos atskirai.
„Visas mūsų darbas atsiremia į vieną paprastą dalyką – tai yra į mūsų žmogų. Dėl jo mes dirbam“, – pabrėžė V. Barauskas, dėkodamas ugniagesiams už atsidavimą tarnybai.
Šie žodžiai bene geriausiai apibendrino ir viso susitikimo esmę – gyventojų saugumas priklauso ne tik nuo ugniagesių pasirengimo, bet ir nuo to, kaip patikimai nelaimės akivaizdoje veikia visa pagalbos sistema.
Česlovas iš Gelgaudiškio:
