Teismų reformos siekis - greiti ir teisingi sprendimai

 

Šalyje pradėta vykdyti teismų reforma žada daug pokyčių šioje sistemoje. Jau sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai, toliau ketinama stambinti apygardų ir apylinkių teismus. Realūs pokyčiai artimiausiu metu prasidės ir Šakių rajono apylinkės teisme. Apie tai, kokios permainos laukia Šakių rajono, kalbamės su Šakių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einančia teisėja Loreta Masevičiūte.

 

 

 

Iki 2015 metų teismų sistemoje vyks tikrai rimtos reformos. Pirmasis darbas – teismų stambinimas. Iš dabar esančių 49 apylinkių teismų siūloma po teismų sujungimo palikti tik 12. Teismų sujungimas bus vykdomas atsižvelgiant į teismų geografinį išsidėstymą, administracines patalpas, susisiekimo galimybes, teisėjų skaičių ir jų darbo krūvį. Šakių teismą planuojama prijungti prie Marijampolės apylinkės teismo kartu su Jurbarko ir Vilkaviškio apylinkių teismais. Iš viso šioje sujungtoje sistemoje dirbtų 26 teisėjai. Koks tiksliai bus šių sujungtų apylinkių teismų pavadinimas, dar neaišku. Žinome tik tiek, kad dabartinis Šakių rajono apylinkės teismas liks tik kaip padalinys.

Pagrindinė problema iš tiesų buvo gana ilgas bylų nagrinėjimo terminas. Kiekvienas žmogus norėtų savo problemas išspręsti kuo greičiau. Mūsų teismo praktikoje, sakykime, nesudėtinga byla šiuo metu yra išnagrinėjama maždaug per 3 mėnesius, dar mėnuo skiriamas teismo sprendimo įsiteisėjimui. Daugeliui toks terminas atrodo gana ilgas. Žinoma, jei prasideda teismo nuosprendžių apskundimas  aukštesnės instancijos teismams, bylos gali būti nagrinėjamos dvejus ar daugiau metų. Esant dideliam teisėjų darbo krūviui, teismo posėdį pavyksta surengti tik vieną kartą per mėnesį. Spaudžiant terminams, kartais gali nukentėti ir darbo kokybė. Mūsų apylinkės teisme dažniausiai nagrinėjamos  civilinės bylos, - dėl skolų, santuokos nutraukimo, ginčai dėl paveldėjimo ir kita. Baudžiamųjų bylų tenka nagrinėti gana nedaug. Šakių apylinkės teisme per  2012 metus civilinių bylų ir prašymų buvo išnagrinėta apie 1200,  administracinės teisės pažeidimų bylų - apie 800. Vienas teisėjas per metus vidutiniškai išnagrinėja apie 300 įvairių bylų. Taigi, darbo krūviai tikrai nemaži. Man pačiai yra tekę per metus išnagrinėti arti 400 bylų,- tai jau buvo tikrai nežmoniškai didelis krūvis.

Vadovų rotacijos principas įgyvendintas Lietuvos Prezidentės iniciatyva. Manyčiau, tai reikalingas pokytis. Keičiantis vadovams, turi galimybę ateiti nauji žmonės su savo naujomis mintimis, pasiūlymais, galimybėmis. Žinoma, teigiamus pokyčius teismų sistemoje šiuo metu labai riboja menkas teismų finansavimas. Ateityje teismams vadovaus kancleris. Teismo pirmininko pareigybės iš viso neliks, todėl  sustabdytas ir Šakių apylinkės teismo pirmininko skyrimas. Šias pareigas eina ilgiausią darbo stažą tuo metu teisme turintis teisėjas. Teismo padaliniuose bus skiriamas vyresnysis teisėjas, tačiau jis nebus laikomas padalinio vadovu. Vyresnysis teisėjas atliks su jurisdikcine veikla susijusias administravimo funkcijas.

Kol kas dar ankstoka apie tai kalbėti. Tikslai tikrai gražūs. Jau dabar aišku viena, kad pirmiausia bus siekiama  didinti žmonių pasitikėjimą teismais, užtikrinti greitų ir , žinoma, teisingų sprendimų priėmimą. Pirmiausia turi būti tolygiai paskirstytas darbo krūvis tarp pačių teismų. Dabar  apylinkių teismų teisėjų darbo krūviai labai skiriasi. Dėl per didelio teisėjų darbo krūvio neretai nukenčia bylų nagrinėjimo operatyvumas ir kokybė. Labai svarbu sudaryti sąlygas teisėjų specializacijai pagal bylų kategorijas.  Šiuo metu tokiuose mažesniuose apylinkių teismuose kaip Šakiai, kur dirba 3-5 teisėjai, praktiškai bylų specializacija neįmanoma. Tuo tarpu teisėjui specializuojantis vieno pobūdžio bylose, nuolat sekant informaciją ir teismų praktiką, bylos būtų nagrinėjimos tikrai greičiau ir kokybiškiau. Dar viena naujovė, - galimybė pateikti prašymą ir procesinius dokumentus bet kuriame teismo padalinyje pagal savo gyvenamąją vietą. Lanksčiau bus nustatoma bylų nagrinėjimo vieta, įvertinant daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą. Be to, net planuojama savivaldybių patalpose įsteigti papildomas sales, kuriose galėtų vykti teismo posėdžiai. Elektroninės paslaugos piliečiams,- dar vienas naujas dalykas.  Nuo liepos 1 dienos jau pradėsime formuoti elektronines bylas. Žmonės galės kreiptis į teismą elektroniniu būdu,- pateikti pareiškimą, kitus dokumentus.

Taip, rengiant šios reformos teismų koncepciją, iš tiesų buvo susipažinta su daugelio Europos valstybių patirtimi, o ji vykdoma vadovaujantis Estijos pavyzdžiu.  Mūsų kaimyninėje šalyje teismų reforma buvo įgyvendinta  2006 metais. Estų patirtis rodo, jog bendrosios kompetencijos teismuose teisėjų darbo krūvis tiktai suvienodėjo, darbo kokybė pagerėjo. Reforma pasiteisino, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad lėšų sutaupyti nepavyko. Iš kitos pusės, to ir nebuvo siekta. Estai reformos esminiu dalyku laikė ne lėšų sutaupymą, o teismų darbo kokybės pagerinimą. Lietuvoje reforma taip pat daugiau orientuojama į teismų darbo kokybę.  Kaip rašoma koncepcijoje, „reformos tikslas - efektyvesnis teismų žmogiškųjų ir materialiųjų resursų panaudojimas, koncentruojant teismų administravimui skiriamus išteklius.“ Manau, kad visi teismų sistemos pasikeitimai, kuriuos ketinama įgyvendinti per dvejus metus, turėtų pasiteisinti.