Žemdirbių požiūris į kooperacijos plėtrą šalyje kaip anksčiau, taip ir šiandien yra gana skeptiškas. Visgi  pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ netrukus taps pirmuoju žemės ūkio kooperatyvu Lietuvoje, kuris kontroliuos visą procesą – nuo žaliavos gamybos iki perdirbimo. Tikimasi, kad naujieji rinkos „žaidėjai“ galės duoti rimtą atkirtį šalies pieno perdirbėjams. Beje, šiuo metu dėl itin smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų, žemdirbiai, ypač smulkieji pieno gamintojai, stumiami tiesiog į neviltį.

 

 

Kaimyniniame Kauno rajone, laisvojoje ekonominėje zonoje, jau kyla naujosios gamyklos sienos. Šiuo metu beveik baigtas statyti gamyklos pastatas, atlikti  visi žemės ir komunikacijų įrengimo darbai, nutiesti asfaltuoti keliai. Planuojama, jog moderni ir automatizuota gamykla, užimsianti  apie 10 000 kv. m plotą, bus  pastatyta iki šių metų pabaigos. Joje turėtų būtų sukurta 120 naujų darbo vietų. Gamyklai statyti iš viso skirta beveik 51 mln. litų ES paramos, o bendra investicinio projekto vertė sieks apie 100 mln. litų.  „Pienas LT“ gamykloje bus gaminami eksportui skirti nedenatūruoti aukštos koncentracijos pieno baltymai. Ši produkcija kaip žaliava yra naudojama konditerijos, kulinarijos, kūdikių maisto, sportininkams skirtų maisto papildų gamybai. Pradinis planuojamas gamyklos pajėgumas – 650 t produkcijos per parą, o vėliau ketinama pasiekti ir 1200 t gamybos apimtis. Žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“ visos akcijos priklauso tik pieno gamintojams. Šiuo metu kooperatyvo pajininkais yra 220 Lietuvos pieno ūkių, didžioji jų dalis - iš Žemaitijos regiono. Itin aktyviai į kooperatyvo veiklą įsijungė Šilutės, Šilalės, Mažeikių, Skuodo rajonų ūkininkai. Kooperatyvo akcininkais  taip pat yra Panevėžio, Tauragės, Jurbarko ir kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Marijampolės apskrities žemdirbiai kooperatyvo veikloje dalyvauja gana pasyviai,- kooperatyvo akcininkais yra du Šakių rajono ūkininkai bei po vieną Vilkaviškio ir Kalvarijos rajonų pieno gamintojų.

Šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dar ir šiandien gali tapti kooperatyvo akcininkais. Kaip pastebėjo kooperatyvo „Pienas LT“ atstovas spaudai Gediminas Stanišauskas, pastaruoju metu, prasidėjus gamyklos statybos darbams, pastebimas akivaizdus šalies ūkininkų suaktyvėjimas, - vis daugiau jų įsijungia į kooperatyvo veiklą. Suvalkijos krašto ūkininkai taip pat raginami kuo aktyviau įsitraukti į „Pienas LT“ veiklą, nes tik bendromis pastangomis galima užtikrinti pieno gamintojams, ir ypač smulkiesiems, naudingas produkcijos supirkimo ir realizavimo sąlygas. Kooperatyvo pajininkais gali tapti tiek stambūs, tiek ir smulkūs pieno gamintojai. Tie šakiečiai ūkininkai, kurie per dieną pajėgia realizuoti bent 500 kg pieno, gali tapti šio kooperatyvo akcininkais. „Pienas LT“ akcininkai, rajono ūkininkai Lilija Balniuvienė ir Arvydas Dubickas, kooperatyvo nariais yra nuo 2009 metų, kuomet šalies pieno gamintojai nusprendė jungtis bendrai veiklai ir duoti rimtą atkirtį pieno perdirbėjams. Pasak Griškabūdžio seniūnijos ūkininko A.Dubicko, iki šiol Lietuvoje kooperacija iš tiesų buvo tik „popierinė“. Pieno gamintojai, nusprendę burtis į kooperatyvą, ryžosi rimtam ir nelengvam iššūkiui. Pradžia buvo gana sunki, tačiau šiandien kooperatyvo nariai jau mato „šviesą tunelio gale“. „Ilgą laiką vis strigę, dabar gamyklos statybos darbai pajudėjo į priekį. Kooperatyvas visą perdirbtą žaliavą ketina išvežti į užsienį. Lietuvos pieno gamintojai, atrodo, kol kas mūsų pieno perdirbėjams nereikalingi, nes pieno supirkimo kainos nuolat tik mažėja. Šiuo metu aš pats pieną parduodu lenkams“,- sakė A.Dubickas, laikantis beveik 60 melžiamų karvių ir per dieną perdirbėjams parduodantis apie toną pieno. Jo manymu, pradėjus veikti gamyklai, kooperatyvo nariams gyvenimas turėtų palengvėti. „Norintiems įsijungti į kooperatyvo veiklą pirmiausia reikėtų žinoti, kad kooperatyvui teks pristatyti tik aukščiausios kokybės pieną. Be to, reikia susitaikyti ir su tuo, kad prie kooperatyvo veiklos bus būtina prisidėti nuosavomis lėšomis, investuoti į savo ūkio modernizavimą“,- sakė ūkininkas A.Dubickas.

Viena iš pagrindinių priežasčių, prieš keletą metų nulėmusių ūkininkų apsisprendimą vienytis į kooperatyvą ir tokiu būdu išvengti monopolistinio perdirbėjų diktato, buvo ryškus pieno supirkimo kainų kritimas. Tiesa, iš pradžių kooperatyvui nesisekė laiku surasti reikiamų lėšų ir jis vos neprarado ES paramos. Į pagalbą suskubus Žemės ūkio ministerijai ir pratęsus ES finansavimo terminą, kooperatyvas šiek tiek lengviau atsikvėpė:  jo nariams pavyko surinkti reikiamus papildomus 40 mln. litų ir gauti 10 mln. litų kreditą. Tikimasi, kad pradėjusi veikti žemdirbių valdoma gamykla bei padidėjusi žaliavinio pieno paklausa turėtų ne tik padėti išgyventi pieno ūkiams, bet net ir paskatinti tokių ūkių plėtrą. Gera žinia ta, kad Žemės ūkio ministerija, perskirsčiusi kaimo plėtros 2007–2013 m lėšas, gyvulininkystės sektoriui pernai papildomai skyrė 60 mln. litų, o šiemet tokių ūkių rėmimui skirta dar 65,2 mln. litų.