Mėlynių derlius šiais metais negausus

melynesVilija BALAŠEVIČIŪTĖ
 
Šilumos pašykštėjusi vasara  apsunkino uogautojų darbą, tačiau mėlynėmis jau prekiaujama. 

Nuotr. Prasidėjęs mėlynių sezonas leidžia žmonėms papildomai užsidirbti. Uoliausi uogautojai – atostogaujantis jaunimas ir vyresnio amžiaus moterys.
 
Trečiadienio rytą Zanavykų turguje žmonių nedaug. Šviežių daržovių ir vaisių prekeivių vos keletas. Šeštadieniais turguje tiek prekių pasirinkimas, tiek pirkėjų skaičius būna gerokai didesnis, tačiau dabar  miške rinktų uogų galima įsigyti tik vienoje vietoje.

Mėlynėmis prekiaujanti Greta sako, jog ši vasara mėlynėms nėra palanki. Anksti pavasarį šiltesni orai subrandino pumpurus, o netrukus grįžus šalčiams dalis sužydėti spėjusių krūmelių nušalo. Dėl to, palyginti su ankstesniais metais, mėlynių derlius yra gerokai skurdesnis.

Prasidėjus mėlynių sezonui uogauti vis dėlto nėra lengvas darbas. Ne visada lengva rasti vietų, kuriose gausu uogų. Geriausiai sekasi jau ne pirmus metus uogaujantiems žmonėms, kurie žino, kur galima tikėtis daugiau uogų. Tačiau rasti tinkamą uogavimui vietą nėra didžiausia problema. Miške gerokai didesnė grėsmė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, todėl dar prieš einant į mišką reikėtų imtis prevencinių priemonių ir sumažinti tikimybę namo parsinešti ne vien uogų derlių, bet ir ligą.

Kaip sako Greta, dauguma mėlynių rinkėjų yra jaunimas. Jie vasarą turi daugiau laisvo laiko, todėl norėdami užsidirbti dažnai renka uogas. Nemažai ir vyresnių moterų, kurios iš uogavimo gauto pelno prisiduria prie algos ar pensijos. Nors darbas ir nelengvas, tačiau jis atsiperka. Litrą mėlynių šiemet galima nusipirkti už maždaug 10 litų. Jei sekasi, per dieną galima surinkti kelis litrus uogų.  

Mėlynės paprastai renkamos rankomis, tačiau tai reikalauja kantrybės ir kruopštumo. Gudresni uogautojai į pagalbą pasitelkia vadinamas šukas, kurios gerokai palengvina uogų rinkimą. Vis dėlto naudotis šiuo prietaisu yra uždrausta, nes jis pažeidžia uogų krūmus. Kadangi mėlynės yra daugiamečiai augalai, „šukavimas“ padaro ilgalaikę žalą ir metus ar dvejus toks krūmas uogų neves. Todėl atsakingi uogautojai savo miškuose pagalbinėmis priemonėmis nepiktnaudžiauja.

Uogų galima įsigyti ne tik turguje, bet ir pakelėse. Tiesa, pastarasis būdas dažnesnis prie judresnių kelių, tokių kaip Šakiai – Kaunas. Iš atokesnių miškų rinktos uogos dažniausiai parduodamos turguje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3