Šakiuose viešėjęs Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas Gintaras Vilda šakiečiams brėžė gaires, kurlink šiuo metu fokusuojamas Europos dėmesys, apžvelgė ir naują rinką, kurią pasaulis mato Afrikoje. G. Vilda įsitikinęs, kad kuriant efektyvų regioninį verslą taip pat ne mažiau svarbu žinoti pasaulines tendencijas.

 

 

G. Vilda teigė, jog ateityje bus sėkminga tik ta gamyba, kurti veiks tinkluose, sugebės priartėti prie savo klientų taip, kad produkciją pagamintų ne po pusės metų, dviejų savaičių, bet po savaitės ar trijų dienų. „Ji bus „liekna“ iki tiek, kad niekada neviršys minimalių kaštų, prisitrauks kiek galima naujos technologinės įrangos, kuri nepakeis žmonių, bet kompensuos jų daromas klaidas. Gamyba turi priartėti prie vartojimo. Tokiu atveju logistikos poreikis bus kitoks. Koks? Nežinau, kol kas dar nėra atsakymo. Yra tik tendencijos, kurios rodo, kad krovinių pervežimas automobilių transportu turėtų mažėti arba automobiliai turėtų darytis ekologiški, nes jiems reikės operuoti tankiai apgyvendintose vietovėse. Žmonių atsparumas užterštumui vis labiau mažėja, o poreikis gyventi švarioje aplinkoje – didėja. Reiškia, tendencijos kryptis yra tokia. Tokia būtų mano žinutė transportui“,- kalbėjo G. Vilda.

Anot jo, žaliojo transporto poreikis padidės ir dėl to, jog pagrindinis prioritetas šiuo metu yra gamybą grąžinti į Europą, o ji labai tankiai apgyvendinta. „Tai reiškia, kad gamybą šiuo metu norima traukti iš Kinijos, Indijos į Europą. Visas laukiantis finansavimas bus fokusuotas į tai, kad gamyba grįžtų čia. Kodėl? Kapitalizmo klasikas Adamas Smitas sakė, kad yra trys kapitalo rūšys: prekė, kurią galiu parduoti, žemės renta bei kapitalas, kurį sukaupiau vykdydamas pirmą ar antrą veiklas. Kadangi yra šita trijulė, tai Europa suvokė, kad atidavę gamybą į Kiniją, mes atidavėme kapitalą. Štai, kodėl Kinija klesti. O mes iš savo demografines problemas išgyvenančių valstybių išvežame pinigus norėdami nupirkti Europai kinišką prekę. Mes sukuriame pridėtinę vertę, uždirbame pinigus, o juos atiduodame kinams. Jie perka mus mūsų pinigais ir tuojau pradės tvarkyti visą pasaulį“,- ateities gaires brėžė G. Vilda.

Ji pastebėjo, jog išsivysčiusios šalys didžiulį neišnaudotą potencialą mato Afrikoje, kurioje gali atsiverti didžiulė rinka. „Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vidutiniam afrikiečiui prailginti gyvenimo trukmę reikia trijų dalykų – šaldytuvo, lemputės ir dujinės viryklės. Tai labai nedaug. Afrikos vaikams jau dabar nemokamai daliami išmanieji telefonai, nes jie per dieną išmoksta dirbti su informacinėmis technologijomis. Tai dar vienas žingsnis iš ekonominės krizės. Tų pačių išmaniųjų telefonų pagalba kuriamos programos, leidžiančios greitai pasitikrinti sveikatą bei mokytis. Tokiu būdu gydytojų ir mokytojų problema eliminuojama. Švietimo svertas, technologijų panaudojimo svertas – milžiniškas, pagerinama gyvenimo kokybė. Koks tolesnis etapas? Tolesnis etapas yra tas, kad jie užsimanys gyventi gerai. Taip, kaip mes. Tokiu būdu mes išugdome milžinišką potencialą, kuris pirks. Tai štai šioje vietoje pagalvokite, kur yra eksporto rinka“,- kalbėjo G. Vilda.

Pasak lektoriaus, regioniniam verslui labai svarbu prieiti prie asocijuotų struktūrų, kuriose yra daug informacijos. „Nuolatinis bendravimas su tokiais kaip mes, atskleidžia labai daug galimybių. Viena iš žinučių: Lietuvos pramonininkų konfederacijoj sėdi du berniukai, baigę Oksfordą ir Harvardą, kurie dirba iniciatyvoje „Kurk Lietuvai“. Jie kuria galimybes Lietuviškam verslui Afrikoje. Pažįstu advokatą, kurį pasamdė lietuvis, važiavęs į Afriką kasti aukso. Projektas buvo nesėkmingas, bet advokatui tai buvo aukso kasykla, nes jis pažiūrėjo, kaip Pietų Afrikos respublikoje gyvena labai turtingi žmonės, kurie kas kelerius metus utilizuojantys prabangius automobilius į dešinę ir į kairę mėto katalizatorius. Jis pradėjo juos supirkinėti ir praturtėjo“,- prisiminė sėkmingą verslo istoriją G. Vilda.

„Linpra“ prezidentas šakiečius skatino atsiverti galimybėms. „Pas jus gyvenantys žmonės turi milžiniškų galimybių, bet jomis nesinaudoja. Reikia tinkamai mąstyti, nes tavo elgsena yra tokia, kaip tu galvoji. Jei blogai galvoji – tavo elgsena bus bloga“,- kalbėjo G. Vilda.