Lietuvoje daugėja neatsakingų šunų bei kačių daugintojų, nesilaikančių veisimo taisyklių, turgavietėse ar internetiniuose skelbimų puslapiuose dažniausiai siūlančių įsigyti fiziškai sužalotus ar nestabilios psichikos keturkojus. Tad veterinarijos specialistai bei Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos nariai ragina gyvūnų mylėtojus nerizikuoti ir augintinius pirkti tik iš patikimų ir įregistruotų veislynų.

 

 

Projektą apie atsakingą augintinio įsigijimą ir auginimą ”NoriuŠuns.lt” inicijavusios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, veislinių ar neveislinių šunų veisimas, – sudėtinga ir atsakinga veikla. Žmogus turi ne tik išmanyti biologiją, kinologiją, genetiką, tačiau privalo žinoti ir Europos Sąjungoje bei Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius tokią veiklą. Praėjusių metų liepą įsigalioję reikalavimai numato, kad visi šunų veisėjai turi būti įsiregistravę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Pateikiant prašymą registracijai reikia nurodyti numatomų veisti šunų veisles, patinų ir patelių skaičių bei per metus planuojamą vadų skaičių. Taip pat būtina suteikti informaciją apie tai, kur bus laikomi gyvūnai. Pagal šiuo metu galiojančius gyvūnų gerovės reikalavimus, šunims turi būti sudaromos sąlygos laisvai judėti, o prireikus - pasislėpti poilsiui, patalpoje turi būti įrengti guoliai, būtina pasirūpinti ir gyvūnų poreikius tenkinančiais žaislais. Patalpoje turi būti minimalus triukšmas. Privalu palaikyti šunyčiams tinkamą aplinkos temperatūrą ir oro drėgmę. Be to, veisėjai privalo tvarkyti augintinių apskaitą, planuoti jų sukergimo laiką, užtikrinti, kad kergimas nesukeltų žalos gyvūno sveikatai, taip pat garantuoti, kad bus veisiami tik genetiškai visaverčiai gyvūnai. Veisėjai gali parduoti ar atiduoti tik kliniškai sveikus ir atjunkytus šunelius. Būtina pirkėją informuoti apie parduodamo gyvūno sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras, skiepus, kurie yra privalomi. Atsakingi veisėjai paaiškina naujajam augintinio šeimininkui gyvūno priežiūros ypatumus. Šunų veisėjai, parduodami ar dovanodami gyvūną, pirkėjui turi perduoti augintinio tapatybės dokumentą, o jei parduodamas veislinis gyvūnas – ir šuns kilmės dokumentą. Tiek kilmingi, tiek ir be kilmės dokumentų parduodami šunys turi būti su identifikacine mikroschema. Jei šių dokumentų veisėjas neperduoda ir šuniukas nėra paženklintas mikroschema, pirkėjas gali atsisakyti pirkti gyvūną. Žinoma, apie nesąžiningą veisėją jis turėtų informuoti ir veterinarijos inspektorius. Pakartotini gyvūnų veisimo bei registravimo taisyklių pažeidimai pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali užtraukti iki dviejų tūkstančių litų siekiančią baudą kartu su gyvūnų konfiskavimu.

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus Alvydo Pilipausko duomenimis, Šakių rajone yra oficialiai įregistruoti keturi šunų veislynai, oficialaus kačių veisėjo neturime nė vieno. Šakiečio Valentino Stikliaus veislyne „Zanavykas“ veisiami amerikiečių stafordšyro terjerai ir Valų korgiai, pembrukai. Briedžiuose įsikūrusio veislyno „Mažasis augintinis“ savininkė Dinara Gudaitienė veisia Briuselio grifonus, mopsus ir afenpinčerius. Šunų veislyno „Akcentas“ šeimininkė Silvija Bielskytė augina ir parduoda čiaučiau veislės šunis, o griškabūdietė Daiva Rimaitytė, veislyno „Girios dvasia“ savininkė, veisia Čekoslovakų aviganius. Kaip pastebėjo veterinarijos gydytojas – inspektorius A. Pilipauskas, visi šie veislynai dirba tvarkingai, laikosi pagrindinių numatytų reikalavimų. „Iš tiesų, pirkdami  pagal įvairius skelbimus iš nelegalių veisėjų šuniukus, žmonės yra ne tik dažnai apgaunami, bet ir neturi jokių garantijų. Neretai pardavėjai tiesiog meluoja ir apgaudinėja pirkėjus. Sulaukę 6 savaičių, šuniukai turi būti paskiepijami, tačiau dažnai pardavėjai, taupydami pinigus, to nepadaro, nors tikina, kad augintinis paskiepytas“,- iškylančias problemas priminė A.Pilipauskas. Šakių rajone oficialių skundų dėl nelegalios prekybos šunimis ar katėmis kol kas nepasitaikė, visgi dažnas šakietis žino, kur rajone veislinių šunų galima nusipirkti „pigiau“, tačiau be dokumentų.

Rajono maisto ir veterinarijos tarnyba yra gavusi vieną šakietės skundą, kuri į tarnybą kreipėsi dėl to, jog  šuniukas, kurį  moteris zoo parduotuvėje nusipirko už pusantro tūkstančio litų, po kelių dienų nugaišo. „Labai gaila, bet išnagrinėjus skundą ir visas aplinkybes, šakietei padėti negalėjome. Pirmiausia reikėtų gerai išsiaiškinti, kokios būklės gyvūną perkate, atidžiai perskaityti pasirašomas sutartis“,- sakė veterinarijos specialistas A. Pilipauskas. Paaiškėjo, kad moteris, iš parduotuvės pirkdama šuniuką, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį,  pagal kurią pardavėjas  įsipareigojo suteikti garantiją tik dėl trijų dienų šuniuko sveikatos būklės. Vėliau visa atsakomybė dėl šuniuko sveikatos tenka pačiam pirkėjui.