Violeta SEREDŽIUVIENĖRajono ūkininkai, užsiimantys augalininkyste, po trumpo atokvėpio jau planuoja kitų metų darbus. Kai kurie grūdų augintojai anksčiau nei paprastai pradėjo pasirašinėti išankstines naujojo grūdų derliaus pardavimo sutartis, kiti dar vis svarsto ir laukia geriausio sutarčių pasirašymo momento,- palankiausių supirkimo kainų.
Nuotr. Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas H. Braškys skubėti ir rizikuoti nelinkęs,- jis renkasi stabilumą, kantriai laukia palankiausių grūdų supirkimo kainų.
Pastaraisiais metais rajono grūdų augintojai daug aktyviau dalyvauja pardavimų rinkoje, – nuolat stebi kainų svyravimus pasaulio biržose ir svarsto, kada bus palankiausios sąlygos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kai kurie rajono ūkininkai būsimo derliaus pardavimo sutartis pasirašė jau praėjusių metų gruodžio mėnesį, nes metų pabaigoje pasaulinėse biržose grūdų kainos netikėtai šoktelėjo. Kadangi šiuo metu grūdų kainos pasaulinėje rinkoje vėl kritę, ūkininkai kantriai stebi situaciją. Kokios kainos gali būti ateinantį sezoną, net ekonomistai ar analitikai nesiryžta tiksliai prognozuoti, todėl kiekvienas ūkininkas sprendimus priima individualiai.
Nuolat seka rinkos svyravimus
„Išankstinių sutarčių kol kas nedarėme. Dabar galvojame, kaip kuo palankesne kaina parduoti dar turimą derlių, - iki vasario vidurio reikia apsispręsti“,- sakė Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Anot jo, sutarčių sudarymas - tai gryna loterija. Sudarydamas išankstines būsimo derliaus pardavimo sutartis, vieną kartą gali laimėti, kitą kartą - pralaimėti. „Išankstinių sutarčių nemėgstu, nors vieną kartą ir esu išlošęs. Jeigu būtų gana aukštos ir stabilios kainos, tuomet bijoti nereikėtų,- bent dėl pusės bendro derliaus pardavimo sutartis galima būtų sudarinėti drąsiai. Tačiau dabar aiškiai matome, kaip grūdų kainos pasaulio rinkose nuolat svyruoja,- vienais metais būna labai aukštos, kitais krenta iki visai žemo lygio. Tokia situacija yra gana pavojinga“,- sakė ilgametę žemdirbystės patirtį turintis H. Braškys. Pasak jo, praėjusių metų rudenį, lapkričio 20 dieną, dalį derliaus, apie 1600 tonų, bendrovė pardavė po 635 Lt už toną, - tokia buvo vidutinė metinė grūdų pardavimo kaina, o metų pabaigoje kainos šoktelėjo. „Žinoma, jei būtume šiek tiek palaukę, pajamos būtų buvę didesnė, tačiau akivaizdu, kad nuspėti rinkos svyravimus labai sunku. Dar nemažai turime praėjusio derliaus grūdų,- kviečių, kvietrugių, miežių. Laukiame palankaus momento“, - savo patirtimi dalijosi pašnekovas.
Svarbiausia - kainų lygis
Praėjusieji metai vadinami rekordiniais, kadangi ne tik Suvalkijos regiono, bet ir kiti šalies žemdirbiai galėjo pasidžiaugti itin geru grūdinių kultūrų derlingumu, visgi grūdų supirkimo kainos pernai buvo mažesnės nei 2013 metais. H. Braškio teigimu, geri derliai dar neatspindi realios ekonominės padėties. „Per ilgus darbo metus esame visko patyrę. Būna taip, kad derliaus rodikliai gana žemi, o pelnas - visai neblogas. O būna, kad derlius rekordinis, o ekonominiai rodikliai prasti, - supirkimo kainos žemos, todėl ir pelnas mažas. Viskas priklauso nuo grūdų supirkimo kainų lygio“, - sakė H. Braškys.
Šiemetinė žiema žemdirbius gąsdina dėl nenuspėjamų oro sąlygų, itin didelių temperatūrų svyravimų. Atšilus orams, kai kur laukuose prasidėjo tikras potvynis, todėl pasėliai gali išmirkti. Na, o jei nesant sniego staiga smarkiai pašaltų, pasak H. Braškio, šiltų orų jau „patampyti“ augalai bus itin jautrūs šalčiams ir gali sunkiai nukentėti. Tad prognozuoti, kaip peržiemos žieminės kultūros ir koks bus kitų metų sezonas, žemdirbiai dar nesiryžta.
Ramūnas iš Šakių:
