Probiotikai bei specialios probiotinės kompozicijos – tai natūralūs, gamtoje esantys mikroorganizmai. Šių kompozicijų naudojimas pasėlių, vaisių ir daržovių apsaugai leidžia atsisakyti naudoti aplinkai (dirvai, orui, auginamiems produktams, paviršinių ir gruntinių vandenų) pavojingas chemines medžiagas ir preparatus (fungicidai, pesticidai ir pan.). Natūralių probiotinių kompozicijų naudojimas išsaugo bioįvairovę, be to, pagerina ne tik gyvūnų prieauglius, bet ir žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę. Probiotinė kompozicija pašalina patogeninę mikroflorą, gaunami produktai yra sveikesni, juos ilgiau galima išsaugoti nenaudojant cheminių medžiagų ir preparatų.

Praėjusią savaitę Šakiuose lankėsi mokslininkas, dr. Rimantas Pranas Budrys, jau ne vieną dešimtmetį vykdantis bandymus ir tyrinėjantis mikrobiologinių sistemų poveikį žmonėms, gyvūnams ir augmenijai. Mokslininkas rajono ūkininkams vedė seminarą „Specialių probiotikų kompozicijų naudojimas išskirtinės kokybės produktų (vaisių, daržovių ir grūdų) gamyboje“. Kaip sakė dr. R. P. Budrys, kovai su įvairiomis augalų ligomis, kaip žinome, buvo sukurti pesticidai, herbicidai, higienos tikslais naudojami įvairūs biocidai, o gyvūnų gydymui – antibiotikai, cheminiai preparatai. Nežiūrint jų įvairovės, visų jų veikimo principas yra eliminuoti, paprastai tariant, „nunuodyti“ bloguosius mikroorganizmus- patogenus. Pasak profesoriaus, tam tikrą laikotarpį naujų tipų preparatų atsiradimas teikė vilčių, kad patogenų šalinimas gali išspręsti daugelį žmonijos problemų, tačiau realybė pasirodė žymiai sudėtingesnė.

 

Mikroorganizmai greitai prisitaiko tiek prie cheminių biocidų, tiek prie antibiotikų, greitai mutuoja ir prieš keletą metų buvusi efektyvi augalų apsaugos ar gyvūnų gydymo priemonė praranda savo efektyvumą. „Pirminės hipotezės, jog pavyks sukurti selektyvias priemones, pašalinančias tik patogeninę mikroflorą, pasirodė iš esmės neįgyvendinamos. Tuo pačiu pasidarė aišku, kad šalinant patogenus antibiotikais, gyvūno organizme, deja, atsiranda pašaliniai poveikiai, sutrinka virškinimas, silpnėja imunitetas. Augalai, likvidavus vienų mikrobiologinių ligų poveikį, tampa mažiau atsparūs kitoms ligoms“,- seminaro dalyviams sakė dr. R. P. Budrys. Pasak jo, tik praeito šimtmečio pabaigoje pradėta vertinti ne tik patogeninių mikroorganizmų veiklą, bet ir kitų mikroorganizmų veiklos visumą. Sprendžiant šias problemas itin daug nuveikė Japonijos ir JAV mokslininkai. Dabartiniu metu neatsakyta dar į daug klausimų, tačiau esminiai dalykai žinomi. Mikroflorą mokslininkas siūlo skirstyti į tris rūšis. Tai – regeneratyvinė ( palaikanti gyvybingumą), degeneratyvinė (sukelianti ligas) ir selektyvinė mikroflora (gali veikti kaip organizmų veiklą skatinantis ar slopinantis faktorius).

 

Šiandien jau aišku, kad tiek žmogaus, tiek gyvūnų sveikatingumo palaikymas, imuniteto patogeniniams mikroorganizmams stiprinimas, gyvulių produktyvumo didinimas, jų produktų kokybės gerinimas yra įmanomas tuomet, jei bus sumažinta arba išvis atsisakoma cheminių priemonių, hormonų ar antibiotikų, jei bus naudojami probiotiniai preparatai. Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai tai puikiai patvirtina. Pasak profesoriaus, gyvūnų imunitetas net 70 proc. priklauso nuo virškinamojo trakto veiklos. Tad probiotikų teigiamas poveikis yra ypač svarbus, o jų  vartojimo trukmė priklauso nuo kiekvieno organizmo individualiai. Kodėl taip svarbu prieš patogenus naudoti probiotikus? „Patogenų esmė yra ta, kad jie paskleidžia toksinus ir pradeda nuodyti žmogaus ar gyvūno organizmą. Naudojant probiotinius mikroorganizmus ir  iš organizmo išstumiant blogąją patogeninę mikroflorą, iš esmės galima pakeisti technologijas ne tik augalininkystėje, gyvulininkystėje, bet ir atliekų tvarkyme, nuotekų valyme, kvapų šalinime ir t.t.. Probiotikų dėka galime gauti gerokai aukštesnės kokybės maisto produktus, pasižyminčius antioksidantinėmis savybėmis net intensyvios žemdirbystės ūkiuose. Todėl galime teigti, jog prasidėjo naujas ir įdomus biotechnologinių produktų panaudojimo etapas“,- sakė dr. R. P. Budrys, paskaitas šia tema skaitantis Vokietijos ir Izraelio universitetuose. Pavyzdžiui, kaip rodo atlikti bandyminiai tyrimai  vienoje žvėrelių fermoje, naudojant probiotikus, buvo pasiekta stulbinančių rezultatų,-  audinė, anksčiau atsivesdavusi vidutiniškai 4 palikuonis, po probiotikų kurso jauniklių atsivedė dvigubai daugiau. Ančiukai, kuriems buvo girdytas vanduo su probiotikais, per 42 dienas priaugo 260 g mėsos daugiau nei įprastas prieaugis. Profesorius pabrėžė, jog probiotikai iš tikrųjų stebuklų nedaro ir ligų negydo,- jie tik gali atstatyti sutrikusią organizmo mikroflorą ir sustiprinti organizmo imunitetą. O tai yra tikrai svarbu. Seminaro metu dr. Konstantinas Iljasevičius plačiau kalbėjo apie probiotinių kompozicijų paruošimą naudojimui, pristatė  įrangą, skirtą įvairiems tirpalams naudoti.