Žemdirbiai sulauks didesnių išmokų

Nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti išmokos už pasėlius – pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji išmoka už baltyminius augalus bei avansai už pienines karves.
 
Avansinių išmokų dydžiai sieks iki 70 proc. numatytų išmokų bendrų sumų. Likusios išmokų dalys bus pradėtos mokėti nuo gruodžio 1 d. ir bus išmokėtos iki kitų metų birželio 30 d. Bendra už 2015 m. išmokėtina ES tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams sieks 442,5 mln. eurų.

Tiesioginių išmokų avansai bus didelė paspirtis mūsų ūkininkams, ypač krizės paliestiems pieno ūkiams.

Tiesioginių išmokų vokas kiekvienais metais didėja: bendras ES tiesioginių 2015 m. išmokų krepšelis sudaro 417,890 mln. eurų, o 2014 m. – 393,226 mln. eurų, t. y. padidėjo apie 24,7 mln. eurų. Tačiau bendras išmokų krepšelio padidėjimas dar nereiškia, kad išmokos didėja kiekvienam.

2014 m. didžioji lėšų dalis buvo mokama kaip pagrindinė išmoka už deklaruotą žemę, o 2015 m. išmokų krepšelis padalijamas taip: pagrindinei išmokai už deklaruotus plotus – 38,25 proc.; žalinimo išmokai – 30 proc.; išmokai už pirmuosius hektarus – 15 proc.; jaunųjų ūkininkų išmokai – 1,75 proc.; susietajai paramai (už gyvulius ir ž. ū. augalus) – 15 proc. Taigi, išmokos dydis ūkiui priklausys nuo ūkio dydžio, specializacijos bei amžiaus (jaunasis ūkininkas gaus papildomą priedą).

Kaip jau minėta, didžioji dalis išmokų ūkininkus pasieks dar šiemet. Šiais metais patvirtinti tokie avansinių išmokų dydžiai: pagrindinė išmoka – 37 eurai/ha; išmoka už pirmuosius hektarus – 32 eurai/ha; susietoji parama už baltyminius augalus – 55 eurai/ha; išmoka jauniesiems ūkininkams – 30 eurų/ha; susietoji parama už melžiamas karves – 56 eurai už pieninę karvę.

Kai kuriose tiesioginių išmokų schemose (žalinimas, susietoji parama už vaisius ir uogas, mėsinius galvijus ir t.t) įvykdymo terminai yra vėlesni nei spalio 16 d., dėl to žalinimo bei likusių išmokų avansai nuo spalio 16 d. kartu su pagrindinės išmokos avansu nemokami.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.