Žemdirbiai sulauks didesnių išmokų

Nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti išmokos už pasėlius – pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji išmoka už baltyminius augalus bei avansai už pienines karves.
 
Avansinių išmokų dydžiai sieks iki 70 proc. numatytų išmokų bendrų sumų. Likusios išmokų dalys bus pradėtos mokėti nuo gruodžio 1 d. ir bus išmokėtos iki kitų metų birželio 30 d. Bendra už 2015 m. išmokėtina ES tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams sieks 442,5 mln. eurų.

Tiesioginių išmokų avansai bus didelė paspirtis mūsų ūkininkams, ypač krizės paliestiems pieno ūkiams.

Tiesioginių išmokų vokas kiekvienais metais didėja: bendras ES tiesioginių 2015 m. išmokų krepšelis sudaro 417,890 mln. eurų, o 2014 m. – 393,226 mln. eurų, t. y. padidėjo apie 24,7 mln. eurų. Tačiau bendras išmokų krepšelio padidėjimas dar nereiškia, kad išmokos didėja kiekvienam.

2014 m. didžioji lėšų dalis buvo mokama kaip pagrindinė išmoka už deklaruotą žemę, o 2015 m. išmokų krepšelis padalijamas taip: pagrindinei išmokai už deklaruotus plotus – 38,25 proc.; žalinimo išmokai – 30 proc.; išmokai už pirmuosius hektarus – 15 proc.; jaunųjų ūkininkų išmokai – 1,75 proc.; susietajai paramai (už gyvulius ir ž. ū. augalus) – 15 proc. Taigi, išmokos dydis ūkiui priklausys nuo ūkio dydžio, specializacijos bei amžiaus (jaunasis ūkininkas gaus papildomą priedą).

Kaip jau minėta, didžioji dalis išmokų ūkininkus pasieks dar šiemet. Šiais metais patvirtinti tokie avansinių išmokų dydžiai: pagrindinė išmoka – 37 eurai/ha; išmoka už pirmuosius hektarus – 32 eurai/ha; susietoji parama už baltyminius augalus – 55 eurai/ha; išmoka jauniesiems ūkininkams – 30 eurų/ha; susietoji parama už melžiamas karves – 56 eurai už pieninę karvę.

Kai kuriose tiesioginių išmokų schemose (žalinimas, susietoji parama už vaisius ir uogas, mėsinius galvijus ir t.t) įvykdymo terminai yra vėlesni nei spalio 16 d., dėl to žalinimo bei likusių išmokų avansai nuo spalio 16 d. kartu su pagrindinės išmokos avansu nemokami.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.