Žemdirbiai sulauks didesnių išmokų

Nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti išmokos už pasėlius – pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji išmoka už baltyminius augalus bei avansai už pienines karves.
 
Avansinių išmokų dydžiai sieks iki 70 proc. numatytų išmokų bendrų sumų. Likusios išmokų dalys bus pradėtos mokėti nuo gruodžio 1 d. ir bus išmokėtos iki kitų metų birželio 30 d. Bendra už 2015 m. išmokėtina ES tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams sieks 442,5 mln. eurų.

Tiesioginių išmokų avansai bus didelė paspirtis mūsų ūkininkams, ypač krizės paliestiems pieno ūkiams.

Tiesioginių išmokų vokas kiekvienais metais didėja: bendras ES tiesioginių 2015 m. išmokų krepšelis sudaro 417,890 mln. eurų, o 2014 m. – 393,226 mln. eurų, t. y. padidėjo apie 24,7 mln. eurų. Tačiau bendras išmokų krepšelio padidėjimas dar nereiškia, kad išmokos didėja kiekvienam.

2014 m. didžioji lėšų dalis buvo mokama kaip pagrindinė išmoka už deklaruotą žemę, o 2015 m. išmokų krepšelis padalijamas taip: pagrindinei išmokai už deklaruotus plotus – 38,25 proc.; žalinimo išmokai – 30 proc.; išmokai už pirmuosius hektarus – 15 proc.; jaunųjų ūkininkų išmokai – 1,75 proc.; susietajai paramai (už gyvulius ir ž. ū. augalus) – 15 proc. Taigi, išmokos dydis ūkiui priklausys nuo ūkio dydžio, specializacijos bei amžiaus (jaunasis ūkininkas gaus papildomą priedą).

Kaip jau minėta, didžioji dalis išmokų ūkininkus pasieks dar šiemet. Šiais metais patvirtinti tokie avansinių išmokų dydžiai: pagrindinė išmoka – 37 eurai/ha; išmoka už pirmuosius hektarus – 32 eurai/ha; susietoji parama už baltyminius augalus – 55 eurai/ha; išmoka jauniesiems ūkininkams – 30 eurų/ha; susietoji parama už melžiamas karves – 56 eurai už pieninę karvę.

Kai kuriose tiesioginių išmokų schemose (žalinimas, susietoji parama už vaisius ir uogas, mėsinius galvijus ir t.t) įvykdymo terminai yra vėlesni nei spalio 16 d., dėl to žalinimo bei likusių išmokų avansai nuo spalio 16 d. kartu su pagrindinės išmokos avansu nemokami.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.