Kai vieni ūkininkai skuba sėti žieminius pasėlius, kiti jau ramiai laukia sudygstančių. Tačiau ne visi sulaukia. Ūkininkas Rytis Kriaučiūnas, dešimties hektarų plote  pasėjęs žieminius rapsus, viename lauke, kuris užima 1,12 hektaro plotą, rapsų sudygstant nesulaukė. Netikėtas reiškinys, kai lokaliai iškritęs stiprus lietus sudarė plutą, pro kurią gležni rapsų daigai neprasikalė, pasitaiko labai retai, bet kainuoja labai daug.

 

 

 

Tikėdamiesi produktyvesnio derliaus ir sėkmingo peržiemojimo, ūkininkai suskubo sėti rapsus jau rugpjūčio mėnesį, nes pasėti šią kultūrą specialistai pataria iki rugpjūčio 25 d. Vėliau pasėti žieminiai rapsai gali nesuformuoti tvirtos šaknų sistemos ir dėl šios priežasties gali tinkamai neperžiemoti. Žinoma, rapsų peržiemojimui turi įtakos ir kiti veiksniai – veislinės savybės, agrotechnikos ypatumai. Tačiau šiais metais rapsų sėjos metu žemdirbiai susidūrė su itin sudėtingomis sąlygomis.

„Rugpjūčio sausi orai, menkas lietus tapo visos Lietuvos ūkininkų problema. Ne vienas žemdirbys nerimavo, ar išvis teks sėti žieminius pasėlius. Daugelis juos sėjo į ražienas ar į skustas dirvas, kuriose daug grumstų bei šiaudų, dirvožemis buvo labai sausas, todėl dygimas užsitęsė“, – pasakoja tarptautinio pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ žalų ekspertė dr. Ona Auškalnienė.

Po sudėtingos sėjos rugsėjį ūkininkams gamta jokių pokštų nekrėtė – nei smarkių liūčių, nei ankstyvų šalnų nebuvo. Tad ištikusi nelaimė Sintautų seniūnijoje ūkininkaujančiam R. Kriaučiūnui – visiškai netikėtas reiškinys. Laimė, ūkininkas 30 ha pasėlių yra apdraudęs, tarp jų ir minėtąjį rapsų lauką (beje, savo ūkyje žemdirbys puoselėja keletą hektarų ekologinio ūkio, kurio pasėlių nuo stichinių nelaimių nėra apdraudęs).

„Kaip ir daugumai, iššalo dalis žieminių rapsų ir pavasarį teko juos atsėti. Vėliau, liūtims praėjus, dalis pasėlių išgulė. Nuostoliai būtų buvę labai dideli, tačiau pasiteisino pasėlių draudimas. Gautos išmokos pagelbėjo atsėjant nukentėjusius plotus“, – pasakoja R. Kriaučiūnas.

Nors draudimas ūkininkui padengia tik 15 proc. patirtos žalos, tačiau R. Kriaučiūnas sako, kad tai labai svarbu, kai patiri nuostolių. Anot žemdirbio, tai vis šiokia tokia kompensacija už sėklas ar žemės dirbimo kaštus. Tokios ankstyvos žalos, kai lokaliai iškritęs stiprus lietus sudarė plutą, pro kurią gležni rapsų daigai neprasikalė, ūkininkai dažniausiai visiškai nesitiki. Lietus pakenkė tik vienam hektarui iš dešimties, tačiau ūkininkas rapsų sėti jau nebegali dėl agrotechnikos terminų, todėl lauką atsės kviečiais, pasinaudojęs gauta kompensacija.

„Dėl saugumo ir ramaus miego esu apdraudęs savo namus, techniką, automobilius. Draudimas leidžia planuoti šiek tiek į priekį. Jeigu, pavyzdžiui, pasiėmei paskolą, tikrai labai svarbu žinoti, kad turėsi iš ko atiduoti. Dar labai svarbus dalykas, kad valstybė pusę pasėlių draudimo įmokos kompensuoja – be šios kompensacijos mums, mažiems ūkininkams, nors greičiausiai ir didesniems, būtų labai nelengva“, – įsitikinęs R. Kriaučiūnas.

Anot agentūros „Opinio“ atstovės Fautos  Anulytės, iš viso šalyje yra 620 ūkininkų, kurie draudžia savo pasėlius,  iš jų Šakių rajone – 35 žemdirbiai. Praėjusiais metais įvairios draudimo bendrovės už patirtus nuostolius jau yra išmokėjusios Šakių rajono ūkininkams 34,5 tūkst. eurų draudimo išmokų.