Balandžio 20 d. susitikti su Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais susirinko nemažas būrys rajono ūkininkų. Ūkininkai susipažino su žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo taisyklėmis bei augalininkystės apsaugos naujovėmis.

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) įkurti prieš 90 m. – 1926 m. gegužės 27d. Tai viena seniausių žemdirbiškų organizacijų Lietuvoje. Trumpam atsigręžti atgal pakvietė rūmų pirmininkas A.Stančikas. Jis kalbėjo, jog tarpukariu Lietuvoje žemės ūkio rūmai atliko didelį darbą kaimo švietimo, žemdirbystės kultūros kėlimo, kooperacijos plėtros srityse. Kaune rengtos žemės ūkio ir pramonės parodos sutraukdavo minias lankytojų iš visos šalies. Lietuvą okupavę sovietai Žemės ūkio rūmus uždarė 1940 m. rugpjūčio 25 d. Atkurti rūmus irgi reikėjo drąsos. Prieš 25m., 1991-ųjų gegužės 25-ąją, surengta atkuriamoji konferencija, patvirtinta organizacijos bendroji programa ir nuostatai. Rajono meras Juozas Bertašius prisiminė laikus, kai jam teko dalyvauti rūmų atkūrimo veikloje.

„Tuometinės vyriausybės politika buvo padėti žemdirbiams, o šiandien nesusikalbame su ministerija“, – kalbėjo pirmininkas A. Stančikas.

Gina žemdirbių interesus

Šiandien žemės ūkio rūmai po savo stogu vienija apie pusšimtį įvairių organizacijų, atstovauja bendriesiems visų kaimo žmonių interesams ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Supratau, kad, siekdami palankesnių sąlygų žemdirbiams, vieni nieko nepadarysim, todėl ir atsirado Baltijos šalių protesto akcijos, išsikovojom didesnes išmokas. Buvom susirinkę Jonavoje į suvažiavimą, pateikėme aiškią rezoliuciją, vyriausybė jau tada turėjo ieškoti sprendimų, o atsiribojo tylos siena. Sako, atvažiuos žemdirbiai ir išvažiuos, bet žmonės atvažiavo ir neišvažiuoja, ten stovi ir dabar. Jeigu į nieką nereaguosit, nerasim susitarimo, blokuosim kelius – taip pasakiau ir premjerui Algirdui Butkevičiui“, – komentavo situaciją A.Stančikas.

Manoma, kad žemės ūkis daro didžiausią įtaką klimato atšilimui. Dėl to galvas turėtų skaudėti ir žemdirbiams, mat Europos Komisija nuo 2020m. planuoja reikalauti, kad valstybės iki 20 proc. sumažintų gyvulininkystės sektorių. Kaip teigė S.Stančikas, susidaro įspūdis, kad didžiausia teršėja – karvė. Todėl gali atsirasti 40 eurų metinis taršos mokestis už karvę.

Ieškoma išeities

Pasak pirmininko, 2015m. panaikinus pieno gamybos kvotas, imta per daug gaminti pieno Rusijos sankcijos, naftos kainų kritimas dar pagilino krizę. A. Stančikas įsitikinęs, kad iš jos išbristi galima sumažinus pieno gamybą, pieno produktų kainas ir padidėjus vartojimui. Anot rūmų pirmininko, svarbiausia išlaikyti gyvulių bandas, nes jeigu žemdirbys nuspręstų panaikinti savo fermą, jis daugiau nebegrįš į pienininkystę.

„Turi būti sukurtas rizikos kapitalo fondas, kad žemdirbiai kritiniu momentu galėtų juo pasinaudoti“, – įsitikinęs  A.Stančikas. Jo nuomone, ūkininkai, rašantys projektus, taip pat rizikuoja: pasiima paskolas iš bankų, užstato ūkius, tuomet dalis pinigų atitenka techniką parduodančioms firmoms, o žemdirbiams lieka tik juodas darbas.

ŽŪR pirmininkas paminėjo ir dar kelias esmines ūkininkų problemas – neaiškios grūdų supirkimo kainos, perdirbėjų piktnaudžiavimas, valdžios neveiksnumas. A. Stančikas patikino, jog Žemės ūkio rūmai daro viską, kad situacija pasikeistų, o žemdirbiams linkėjo gerų kainų.

Aptarti svarbūs klausimai

Valstybinės augalininkystės tarnybos Marijampolės regioninio skyriaus specialistė Ramutė Juškienė informavo, kad pakeistos augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklės. Nurodė, jog prieš purkšdami žydinčius augalus ūkininkai pateiktų informaciją Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Taip pat priminė reikalavimus ūkininkams, naudojantiems profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus: reikalingi augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimai, kuriuos galima įsigyti savivaldybės visuomenės sveikatos biure, be to, galima naudoti tik patikrintą purškimo įrangą, tik registruotus augalų apsaugos produktus ir tvarkyti augalų apsaugos apskaitą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistės supažindino su deklaravimo taisyklių 2016 metų naujovėmis bei atsakė į dalyvių klausimus, susijusius su parama žemės ūkio sektoriui. Naujai patvirtintose taisyklėse patikslinti reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą už sodus ir uogynus, pakeisti reikalavimai paramai jaunajam ūkininkui gauti. Specialistės informavo, jog bus privalu ir toliau laikytis žalinimo reikalavimų, supažindino, kokie reikalavimai deklaruojantiems kraštovaizdžio elementus ir kt.
Žemdirbiai, kaip kasmet, sulaukė pasiūlymų iš žemės ūkio techniką parduodančių firmų.