Prasidėjus erkių sezonui, skubame apsaugoti save ir augintinius nuo erkių platinamų ligų, tačiau ne visi žinome, kokie pavojingi ir kiti kraujasiurbiai – uodai. Vienas jų įkandimas gali baigtis net jūsų augintinio mirtimi. Su šia uodų sukeliama liga – dirofiliarioze susidūrę vilniečiai Lilija ir Albinas savo augintinius gydo Baltrušiuose įsikūrusioje Smulkiųjų gyvūnėlių klinikoje.

„Dirofiliarioze užsikrėtusius šunis gydau jau pusantrų metų. Ir gydau taip, kaip gydo tos užsienio šalys, kurios yra atlikusios daug tyrimų šios ligos atžvilgiu, – teigė Smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojas Gintautas Šeškas. – Žinoma, tai labai rizikingas gydymas. Lervos kaupiasi ne tik poodyje, bet ir augintinio galvos bei stuburo smegenyse, akyse, pažeidžia vidaus organus, sutrikdo normalų jaunų šuniukų vystymąsi.“

Jis prisiminė atvejį, kai keturias paras gydė dirofiliarioze sergantį šuniuką iš Šilalės, kuris buvo panašus į vaiką su cerebriniu paralyžiumi. Pasirodo, prieš tai gydė Tauragė, Klaipėda – niekas nepadėjo. Šuniukas namo išvažiavo toks pat susuktas, kaip ir atvažiavo, tačiau po dviejų savaičių veterinarijos gydytojas gavo gerą žinią – šuniukas jau mato, vaikšto ir klauso komandų. Tad nuo šios ligos pasveikstama ne per vieną dieną, reikia stiprybės ir kantrybės išlaukti rezultatų. Jaunų šuniukų gydymas lengvesnis nei suaugusių, bet pagydomi tik tie šunys, kurie patenka į gydymo įstaigą tik ką užkrėsti. Beje, ir jų gydymas gali baigtis ne taip sėkmingai – gali likti negrįžtami pakitimai, gali numirti ištikus infarktui ar insultui.

Vilnietė Lilija, atvykusi į kliniką Baltrušiuose sakė – jie labiausiai pasitiki G. Šešku, kuris iš mirties nagų jau vieną kartą išplėšė babezioze apsirgusią jų jorkšyro terjeriukę Deizę. Negana to, dabar ji pasigavo ir dirofiliariozę. Paaiškėjo, kad vilniečių dešimtmetė augintinė gimė labai silpna, tad yra mažiau atspari įvairioms ligoms nei kiti jų šunys. Be to, šeima gyvena šalia Ozo ekologinio draustinio, kuris yra viduryje miesto ir čia nenaikinamos erkės, daug uodų.

G. Šeškas paėmė Deizės kraujo mėginį ir per mikroskopą parodė, kaip atrodo Dirofilaria kirmėlių lervos. Sunku patikėti, kad iš jų užauga iki 20–30 cm ilgio kirmėlės, kurios kaupiasi dešinėje širdies pusėje ir plaučių arterijose. Kaip informavo veterinarijos gydytojas, jos gyvena veniniame kraujyje ir labai greitai veisiasi – iš kiaušinėlių per keletą minučių išsirita lervutės, kurios cirkuliuoja kraujyje.

„Būtent tokia lervutė, patekusi su krauju į uodo organizmą, du kartus neriasi ir pereina dvi stadijas, o esančią trečioje stadijoje uodas suleidžia gyvūnui. Tad likusias dvi stadijas ji vystosi jau gyvūno organizme. Penktoje stadijoje lervutė gyvena prisitvirtinusi prie skersaruožių raumenų, kol kraujas nuneša į dešinę širdies pusę. Čia ji lytiškai subręsta ir ciklas kartojasi“, – paaiškino visą procesą G. Šeškas.

Pasak jo, nuo lervų pažeidimų gyvūnams gali atsirasti dideli odos pažeidimai. Tose vietose sutrinka kraujotaka, todėl vystosi nekrozės, oda tampa negyva, įsimeta virusinė-bakterinė ar grybelinė infekcija. Nuo dirofiliariozės šunys gali apakti ar apkursti. Pernai gydytojas gydė keturis tokius šuniukus iš Kybartų ir Vilkaviškio. Visi jie pasveiko. Vienas šiuo metu išvežtas į užsienį.

G. Šeško praktikoje buvo ir toks atvejis, kai atvežtas šuo iš pažiūros atrodo sveikas, tik šlubčiojo, o, nustačius dirofiliariozę ir pradėjus gydyti, kitą dieną neišlindo iš būdos. Veterinarijos gydytojas paaiškino, kad taip yra todėl, jog lervos greitai pasišalina tik iš kraujo, o jei jų yra raumenyse, tada reikia laiko, be to, šuniui labai skauda, todėl jis ir nevaikšto.

Šie pavyzdžiai rodo, jog dirofiliariozė yra pagydoma, tik pats sveikimo procesas šiek tiek užtrunka. Žinoma, tokioje stadijoje, kai iš lervų išsirita kirminai, augintiniui joks gydymas jau nebebus veiksmingas.