Javapjūtė prasidėjo dar birželį

javai2
Nuotr. 2018 metų javapjūtė kai kuriuose ūkiuose prasidėjo itin anksti – dar birželio mėnesį žieminių miežių laukuose dūzgė kombainai.

Rita PLAUŠINAITYTĖ  - ŠERKŠNIENĖ  

Šį išskirtinai šiltų ir sausų orų sezoną augalininkyste užsiimantiems ūkininkams nėra kada atsikvėpti – didesnėje dalyje rajono jau subrendo žieminiai miežiai. Kai kurie ūkininkai pirmąjį žieminių miežių derlių pjovė net nesulaukę liepos.

Šiais metais javapjūtė prasidėjo rajone neįtikėtinai anksti. Į UAB „Agrokoncernas“ grūdų elevatorių, esantį Bridžių kaime, pirmieji žieminiai miežiai atkeliavo liepos 3 d., o nupjauti jie buvo brolių Janušaičių ūkyje birželio 29 d. Tiesa, tokia javapjūtės pradžia yra, galima sakyti, tik simboliška, masinė javapjūtė dar toli gražu neprasidėjo, tačiau pirmieji bandymai buvo padaryti gana anksti. Kaip sako UAB „Agrokoncerno“ Šakių padalinio vadovas Tomas Žemaitis, per šešerius metus dar neteko matyti, kad taip anksti į elevatorių būtų pristatyti pirmieji grūdai. Anksčiausiai į elevatorių atvežti pirmieji žieminiai miežiai yra buvę 2014 m. liepos 10 d. Taip pat padalinio vadovas mano, kad jau būtų sulaukę ir daugiau ūkininkų, tačiau javapjūtei sutrukdė netikėtai savaitgalį prasidėjęs lietus. Vilkaviškio rajono ūkininkai į žieminių miežių laukus šįmet išvyko net birželio 28 d. ir į AB „Linas Agro“ Vilkaviškio elevatorių birželio 29 d. buvo pristatytas pirmasis grūdų derlius.

Smulkiųjų ūkininkų pirmųjų pristatytų žieminių miežių grūdų drėgmė buvo 15,2 proc., o 9,5 t grūdų prikulta beveik iš dviejų hektarų ploto. Pasak T. Žemaičio, šiais metais iš žieminių miežių derliaus turbūt nereikia labai daug tikėtis, nes ruduo buvo pernelyg drėgnas, o vasaros pradžia labai sausa. Taip pat apie derlingumą sunku pasakyti tol, kol į aruodus nesubyra visas derlius. Gal ūkininkus paguos mintis, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra truputį pakilusios? Už žieminių miežių toną mokama apie 150 eurų.

Kad ant kulnų lipa javapjūtė, rodo ir tai, kad birželio 28 d. AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“ surengė jau paskutinę šį sezoną lauko dieną. Į Lukšių žemės ūkio bendrovę skubėjo ūkininkai iš rajono ir visos Lietuvos sužinoti, kaip atrodo įvairių veislių miežių, kviečių, rapsų ir kitų augalų pasėliai, pamatyti, kurios taikytos augimo technologijos pasiteisino labiausiai. Su ūkininkais susitikę specialistai sakė, kad, atsižvelgiant į sausas oro sąlygas, pasėliai atrodo gana gerai. Tačiau agronomai, įvertindami daugelio skirtingų metų patirtį, mano, kad rapsų ir kviečių pasėlių derlingumas šįmet gali būti apie toną mažesnis nei įprastai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3