Šakiuose viešėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslo tarybos pirmininkas prof. Kęstutis Romaneckas pasidalino įžvalgomis apie klimato kaitą.

K. Romaneckas pabrėžė, kad agronomų darbas labai svarbus, tačiau pastebėjo, kad atotrūkis tarp kaimo žmogaus ir mokslininkų gilėja.

Kalbėdamas  apie besikeičiančias klimato sąlygas, jis paminėjo, kad jos pasikeitė maždaug nuo 2000-ųjų metų, šiuo metu bene kasmet pasitaiko gamtos stichijų. Atsirado tokie reiškiniai kaip kruša, kurie kartojasi per sezoną net po du kartus.

Kalbėdamas apie kintantį klimatą, jis akcentavo, kad dviem savaitėmis anksčiau pradedama sėja.

„Jau dabar yra rengiami laukai, tik jie yra dar šalti ir biologiškai nesubrendę. Pasėt pasėsim, bet simbiozės nebus“, – aiškino profesorius.

Anot jo, visoje Lietuvoje per vegetacinį laikotarpį kritulių iškrenta nevienodai ir tai sąlygoja didesnius ar mažesnius nuostolius. Kaip rizikingiausius rajonus pagal meteorologines sąlygas jis įvardijo Šilalės, Kupiškio. Jo įsitikinimu, kritulius Lietuvoje nuspėti beveik neįmanoma ir nereiktų koneveikti meteorologų.

„Javui reikia, kad dirvožemyje būtų apie 16 procentų drėgmės, jei sėklos atsidurs viršuje, jos nesudygs, nes drėgmės dirvos paviršiuje bus 4–5 procentai. Galima panaudoti volą, bet nereikia voluoti per drėgnos dirvos“, – aiškino profesorius ir pridūrė, kad su meteorologinėmis sąlygoms teks mums po truputį susidraugauti ir keisti technologijas.

Anot jo, mūsų šalyje pavasarį ūkininkai priversti skubėti atlikti darbus – vos ne per savaitę pasėti pupas ir pasodinti bulves.

Profesorius pastebėjo, kad mūsų rajone žiemkenčiai neblogai peržiemojo. O štai Šilalės, Raseinių rajonuose ypač rapsų laukuose nemažai tuščių plotelių. Rodydamas rapsų laukus, apsemtus vandens, tikino, kad taip dažnai atsitinka dėl sugadinto drenažo, kuriam ypač kenkia piktžolės – dirvinis asiūklis. Anot K. Romanecko, cukrinių runkelių sėklos prigeria per savaitę, javai užmirkusiose dirvose išbūna ilgiau.

Profesorius dar paminėjo, kad dirvožemį galima greitai nualinti. Kaip pavyzdį pateikė, kad augina pupas ir stebi, per kiek laiko jos gali atstatyti dirvožemio derlingumą.

K. Romaneckas sako, kad mūsų rajono lygumose nebeliko jokių užtvarų nuo vėjo erozijos.

Jo pastebėjimu, pakrikai (išsisklaidę) pasėti žieminiai javai žymiai mažiau išgula.

„Ar žinote, kad naktį dirbant žemę ir sėjant 30 procentų mažiau piktžolių pasėliuose? Galima net dieną ant kultivatorių ar sėjamųjų uždėti tentą ir dirbti žemę, kad tiesioginių saulės spindulių nebūtų ir piktžolės negautų šviesos impulso“, – aiškino K. Romaneckas.

Jis paneigė mitą, kad, pavyzdžiui, jeigu laukuose kombainavimo metu pribyrėjo daug piktžolių, tai reikia arti giliau, kad piktžolių sėklos  būtų palaidotos. Anot profesoriaus, plūgas jas paskleis visame armens sluoksnyje. Jis rekomendavo auginat kukurūzus, morkas įsėti apyninę liucerną, nuo kurios mažiau plis piktžolės.

Baigdamas pokalbį, K. Romaneckas patarė, kad kiekvienas ūkininkas vadovautųsi savo galva ir pridūrė, kad ūkininkavimas yra vienas rizikingiausių verslų, nes yra 50 proc. tikimybė, kad jis žlugs.