Rajone geriamąjį vandenį gyventojams tiekianti UAB „Šakių vandenys“ artimiausiu metu, ko gero, taps vienvaldė vandens tiekėja. Dėl įvairių priežasčių privačių vandenviečių savininkai vienas po kito nori perduoti šiai įmonei turėtas vandenvietes, o kiti, kad nereikėtų daryti brangių vandens tyrimų, atsisako deklaruoti, kad jie tiekia geriamąjį vandenį.

Visi be išimties geriamojo vandens tiekėjai nuo šių metų privalo padaryti cheminius vandens tyrimus, kurių kaina mažų vandenviečių šeimininkams yra kosminė – tyrimai kainuoja tūkstančiais eurų. Kaip sako UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas, kasmet įmonė tiria savo visų 76 prižiūrimų vandenviečių vandenį ir tai atsieina apie 35 tūkst. eurų. Anot direktoriaus, įvairiems cheminiams elementams yra skirtingi terminų reikalavimai, o tai reiškia, kad kai kurie cheminiai elementai ieškomi vandenyje kasmet, kiti kas dveji metai (pavyzdžiui, arsenas). Kidulių seniūnijos Kaimelio kaimo gyventojai jau nori atsisakyti savo privačios vandenvietės ir perduoti ją administruoti „Šakių vandenims“. Pasirodo, tai padaryti ne taip paprasta – yrant bendrovei kažkur pasimetė vandenvietės žemės nuosavybės dokumentai. Todėl, anot direktoriaus, kol kas yra kreiptasi į archyvą ir tvarkoma dokumentacija, o vėliau, kai formalumai bus sutvarkyti, vandenvietė turės kitą šeimininką. Pasak direktoriaus, noras perduoti nuosavas vandenvietes atsiranda privatiems asmenims tada, kai šios jau būna techniškai nugyventos, mat gyventojai susirenka minimalų mokestį elektros sąnaudoms padengti, o investicijų į vandenvietės gerinimą paprastai nedaro.

„Kaimelio gyventojai yra ne išimtis, kai žmonės, pavargę nuo priežiūros savo vandenviete, nori ją perduoti mums. Iš šios vandenvietės vanduo buvo tiekiamas vos keliolikai vartotojų. Be to, gyventojai neinvestavo į vandenvietes daugelį metų, o įrenginiai pasensta ir priežiūros reikia. Taip pat nauji reikalavimai tirti geriamojo vandens cheminę sudėtį gyventojus atbaido nuo idėjos patiems eksploatuoti savo vandenvietes“, – sako K. Vilkauskas.

Direktorius sako, kad tikslių duomenų apie privačių vandenviečių skaičių neturintis – dažniausiai apie jas išgirsta tada, kai žmonės nori jų atsikratyti, t. y. perduoti jo vadovaujamai įmonei. Kiek žinoma, dar yra viena privati vandenvietė Valenčiūnų kaime ir Slavikuose vandens tiekimu rūpinosi pajininkai, įsigiję vandenvietę jau prieš daugelį metų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai vandenviečių klausimu turi savo nuomonę ir sako, kad privačios vandenvietės ir nuotekų valymo įrenginiai nuolat kelia rūpesčių – privatūs asmenys renka mokestį už vandenį, tačiau nenori investuoti. Šakių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Artūras Šimkus sako, kad privačių vandenviečių savininkai tikrai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, nes jiems taip pat teks atlikti tokius tyrimus, kaip ir stambioms įmonėms, tiekiančioms vandenį. Tačiau gyventojai rado būdų, kaip apeiti šį reikalavimą – privačių vandentiekių savininkai gali savo vandenvietes išregistruoti, tada jiems tyrimų daryti nereikės, tačiau už jų tiekiamo vandens kokybę neatsakys jokia tarnyba. Savininkams išregistravus savo vandenvietes, o kai kurias perdavus minėtai įmonei, gali atsitikti taip, kad UAB „Šakių vandenys“ taps vienintelė įmone, tiekiančia geriamąjį vandenį. Kaip sako A. Šimkus, paskutiniu metu mūsų rajone keturios vandenvietės buvo išregistruotos, tai reiškia, kad už vandens kokybę atsakys patys jo vartotojai ir dėl to niekam neturės pretenzijų.

„Po kai kuriuose rajonuose nuskambėjusių pranešimų apie nustatytą padidėjusį arseno kiekį vandenyje dabar padidėjo dėmesys geriamojo vandens kokybės tyrimams. Dėl šios priežasties mūsų tarnyba nuolat stebi situaciją ir atsakingai žiūri į tyrimus“, – sako A. Šimkus.

Pasak viršininko, taip pat jų tarnyba nuolat atlieka ir šulinių vandens kokybės tyrimus, nes šis vanduo itin greitai užsiteršia, kadangi yra paviršiuje. Taip yra todėl, kad į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio (gręžinio) įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos. Ne išimtis ir šis pavasaris, kai VMVT specialistai važinėjo po seniūnijas ir ėmė mėginius iš šulinių, norėdami patikrinti jų vandens kokybę. Anot A. Šimkaus, dažniausiai šie tyrimai iš šulinių yra imami socialiai pažeidžiamų grupių, daugiavaikių šeimų kiemuose, kur vienintelis vandens šaltinis yra šulinys. Tiek kone vienvaldės vandens tiekėjos įmonės rajone vadovas, tiek Šakių VMVT viršininkas užtikrino, kad geriamojo vandens kokybė rajone yra geros kokybės ir nuolat tikrinama.