Kiekvienas rajono gyventojas norėtų, kad iš krano bėgtų kuo geresnės kokybės vanduo, už kurį sumokame ir nemenkus pinigus. UAB „Šakių vandenys“ kasmet atlieka nemažai tyrimų – pernai įvairiems tyrimams bendrovė išleido 43 tūkst. eurų, iš kurių 32 tūkst. eurų skirti vien geriamojo vandens tyrimams. Deja, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateiktas geriamojo vandens parametrų įvertinimas nenudžiugina.

Pernai metų tyrimų rezultatus įvertinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba konstatavo, kad geriamojo vandens kokybė yra nukrypusi nuo normos ir iš 74 šios įmonės turimų vandenviečių vanduo higienos normas atitinka tik šešiose, o skaudžiausia, kad 17-oje vandenviečių yra įrengti ir vandens gerinimo įrenginiai. Iš šių 17-os vandenviečių vanduo higienos normas atitiko tik trijose.

Apie šiuos tyrimų rezultatus tiek patį UAB „Šakių vandenys“ direktorių Kęstutį Vilkauską, tiek kitus administracijos darbuotojus informavo savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis. Vedėjas sako, jog VMVT savo atsiųstame rašte savivaldybei teigia, kad arba vandens gerinimo įrenginiai blogai eksploatuojami, arba blogai paimami vandens mėginiai tyrimams atlikti (vandens tyrimus daro ir mėginius paima pati vandenų įmonė). Dar, anot A. Šlėderio, VMVT tarnyba pastebėjo, kad mėginiai kartais paimami pačioje vandenvietėje, o ne  gyventojų butuose iš krano, o taip pažeidžiama jų paėmimo tvarka.

Administracijos direktorius Dainius Grincevičius pastebėjo, kad tokios problemos yra dėl to, jog kažkada įmonė (dar iki pradedant jai vadovauti dabartiniam direktoriui) statė vandens gerinimo įrenginius tik tam, kad „varnelę užsidėtų“ – parodytų, jog kažką daro, dėl to ir turime tokius rezultatus šiandien, kad nebuvo galvojama apie kokybę.

Pats vandenų įmonės direktorius sako, jog problemos, kad vanduo neatitinka normų, gali kilti tik dėl dviejų priežasčių – blogi patys vandens gerinimo įrenginiai arba daromos kažkokios klaidos imant mėginius.

Po geros savaitės laiko K. Vilkauskas teigė, jog iš tiesų problema nėra tokia didelė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes yra daug vandenviečių, dėl kurių bendrovė yra susiderinusi su VMVT tarnyba, kad negali užtikrinti tam tikrų parametrų, nes jose nėra vandens gerinimo įrenginių.

„Mikrobiologiniai tyrimai daromi keturis kartus per metus, o šitie, toksiniai tyrimai, yra daromi kartą per metus. 29 rodikliai buvo tiriami ir iš tų buvo keletas, kur neatitiko normų. Nuo tų normų smarkiai nėra nukrypta, jokiu būdu tai nereiškia, kad vanduo netinkamas ar pavojingas žmogui. Pavyzdžiui, vieno mineralo galima norma 200 ml/ l yra norma, o pas mus rasta 205 ml/litre. Tai nedidelis nukrypimas, tačiau jis jau yra traktuojamas kaip nukrypimas“, – aiškino direktorius.

K. Vilkauskas sako, kad padaryti vandens gerinimo įrenginius nėra paprasta netgi ir turint finansų – pavyzdys yra Sintautai, kur bendrovė yra užsimojusi įrengti gerinimo įrangą. Deja, ten esantis vanduo yra tokios kokybės, kad jį išvalyti reikia labai specifinės technologijos. Be to, čia susiduriama su tokia problema, kad jeigu bendrovė ir išvalys vandenį, tada tų jo nuosėdų negali išleisti į vietos dirvožemį, nes vanduo specifinis, todėl šiuo metu yra ieškoma būdų, kaip ir kur viską dėti po išvalymo, tariamasi su geologais. Anot direktoriaus, sudėtinga situacija ir Katilių vandenvietėje, kur taip pat reikia specifinės technologijos, kad išvalytų vandenį, nes grunte yra daug organinių medžiagų. Tačiau, nepaisant iššūkių, bendrovė kasmet investuoja į vandens gerinimo įrenginius, kuriuos jau stato ir mažesnėse vandenvietėse: pernai įrengti ir jau eksploatuojami gerinimo įrenginiai Kiduliuose, prie jų prijungta ir Kaimelio gyvenvietė. Šiais metais savivaldybė iš biudžeto vėl yra numačiusi lėšų dviem vandenvietėms įrengti – tam skiriama 24 tūkst. eurų. Tiesa, direktorius neįvardija kur, tik užsimena, kad bus daroma prioriteto tvarka atsižvelgiant į gyventojų skaičių gyvenvietėse.  

„Tos normos nežymūs nukrypimai nėra pavojingi ar žalingi žmogaus sveikatai, tačiau šie parametrai yra skirti pačioms vandenų įmonėms, kad jos susižiūrėtų ir nuolat kontroliuotų geriamojo vandens kokybę, ir galioja visiems vienodai“, – tikino direktorius.

Anot K. Vilkausko, mūsų rajono vandenvietėse yra daug geležies, todėl svarbu statyti geležies valymo filtrus. Dar šįmet vandenų įmonė tirs, ar geriamasis vanduo nėra užterštas radiologiškai. Tam bendrovė jau nusimačiusi 10 tūkst. eurų. Šį tyrimą nėra privaloma daryti kasmet, jeigu vandenį tiekianti įmonė dvejus metus iš eilės padariusi tuos tyrimus gauna neigiamą rezultatą. Paklaustas, ar tyrimų kaštai įsiskaičiuoja į vandens kainą vartotojui, direktorius sako, jog vandenų įmonė gyvena iš tarifo, todėl įskaičiuota yra viskas, ką ji kur investuoja ar išleidžia. Be to, direktorius pastebi, kad kiekvienais metai didėja ir kontrolė tiekėjams – atsiranda vis naujų privalomų tyrimų, bet be jų geriamojo vandens nebūtų galima tiekti.