„Skola ne rona – neužgis“, – taip sako liaudies išmintis. Regis, šį kartą senos skolos pasivijo ir skaudžiai smogė savivaldybės akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“ – nors pinigus iššvaistė ne pati įmonė, bet ji, perėmusi daugiabučių namų renovacijos administravimo funkcijas, turi prisiimti buvusių administratorių pridarytas skolas.

Teismas priteisė bendrovei per tris mėnesius sumokėti daugiau kaip 30 tūkst. eurų, iš kurių 26 tūkst. 700 eurų yra sena skola Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA), kuriai dabar teismas priteisė per 28 tūkst. eurų jau su delspinigiais, o likusią sumos dalį sudaro teismo ir advokatų išlaidos.

Pirmoji Šakiuose daugiabučių namų ir renovacijos administravimą vykdyti pradėjo UAB „Šakių vandenys“, o nuo 2015m. tam buvo įkurta kita savivaldybės bendrovė „Šakių komunalinis ūkis“, kuri po penkerių metų prijungta prie „Šakių šilumos tinklų“. Būtent pastarajai ir teko prisiimti visus įsipareigojimus, tarp jų ir skolas. Visai prieš Kalėdas gavęs teismo sprendimą UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Raimondas Rauckis sako, jog tokia žinia nėra naujiena – apie skolą žinojo visi. Skola atsirado, kai BETA kažkada turėjo kitą apmokėjimo už administravimo išlaidas tvarką ir leisdavo administratoriams pasiimti avansą už renovacijos administravimo išlaidas. To avanso prisiėmė tiek vandenų įmonė, tiek „Šakių komunalinis ūkis“, o darbai liko nepadaryti iki galo. Ilgai laukusi, kada bus pagrąžinti netinkamai panaudoti pinigai, agentūra BETA pradėjo teisminį ginčą, kurį nesunkiai ir laimėjo. Anot direktoriaus R. Rauckio, daugiau kaip 26 tūkst. eurų abi įmonės išnaudojo tolygiai – pusę vandenų įmonė, kitą pusę „Šakių komunalinis ūkis“. Kalba eina apie aštuonis daugiabučius namus, kuriuos buvę administratoriai turėjo paruošti renovacijai, rengdami susirinkimus su gyventojais, ruošdami dokumentaciją ir t.t. Kiek ir kokių darbų padaryta, nėra tiksliai aišku, nes šilumininkų įmonė apie skolą žino tik iš buhalterijos duomenų.

„O ir paklausti nėra ko – juk tų žmonių, kurie buvo už viską atsakingi, jau nėra, nedirba. Aš neturiu informacijos, kas ten daryta. Aš nežinau, ko jie kiek darė. Teismo sprendime yra surašyta, kad atsiskyrus nuo vandenų komunaliniui, šie perima visą atsakomybę, o mes, perėmę jo funkcijas, esame atsakingi už tai“, – apgailestauja direktorius.

Anot R. Rauckio, laimė, kad ši problema jau paskutinė, kuri lenda iš senų laikų. Direktorius pastarojo savivaldybės bendrovių susitikimo su administracijos direktoriumi Dainiumi Grincevičiumi metu buvo atviras: „Būsim ir vėl nepopuliarūs, bet kito kelio nėra, kaip tik skolą išsireikalaut iš tų namų gyventojų, kaip buvo daroma Kaišiadoryse, nes kito kelio nėra, mes negalim nurašyt to savo įmonei, nes ją taip nustekensim.“  

Tačiau posėdyje dalyvavusi savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sakė, jog sunku įsivaizduoti, kad gyventojai prisimins, kokios ir kada paslaugos jiems buvo suteiktos, ir tikrai neskubės atverti savo piniginių apie tai išgirdę.

Administracijos direktorius sako, jog ši situacija yra tikrai absurdiška, nes, atskiriant ir steigiant atskirą bendrovę („Šakių komunalinį ūkį“), savivaldybė brangiai sumokėjo už atskyrimo sąlygas, o vėliau netgi nėra tiksliai aišku, kokie darbai kada buvo padaryti.  Administracijos direktorius sako, kad reiktų svarstyti, ar neskųsti teismui tų atskyrimo sąlygų bei patraukti atsakomybėn asmenis, kurie prie viso to prisidėjo, o dabar labai skambiai patys viešoje erdvėje kritikuoja šilumininkų įmonę.

Anot E. Grigaitienės, nelogiška būtų ir tą skolą priteisti vandenų įmonei, nes ši, ko gero, eitų tuo pačiu keliu – vėliau tuos pinigus bandytų išsireikalauti iš gyventojų.

Direktorius R. Rauckis informavo, kad dalis iš tų daugiabučių namų netrukus dalyvaus renovacijos procese, tad skola sumažės, kai iš skolos sumos bus išskaičiuotos renovacijos administravimo išlaidos. Vėliau jis patikino, kad dar nėra galutinai aišku, ar įmonė pirmiausiai bandys išsiieškoti pinigus iš gyventojų, nes dabar dar ieškos kitų būdų, kaip kitaip kompensuoti tuos jų įmonei gulančius nuostolius. Kita vertus, anot R. Rauckio, būtų neteisinga, jeigu šią skolą turėtų dengti visi kiti jų įmonės vartotojai, nes tada gautųsi, jog kaimynas apvogė kaimyną.