Rajono savivaldybės tarybai pritarus visuomeninės paskirties statinių statybos techninio reglamento pakitimams nuo šiol mieste nebus galima statyti degalinių ar plovyklų arčiau kaip 50 metrų nuo ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvenamųjų namų. Šis sprendimas pakiš koją miesto centre norintiems įsikurti verslininkams.

Rajono tarybos sprendimas skamba taip: „Atstumas nuo žemės sklypų, kuriuose projektuojami ir statomi paslaugų paskirties statiniai – plovyklos, turi būti ne mažesnis kaip 50 m iki bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, gyvenamosios paskirties pastatų.“

Dar ruošiantis tarybos posėdžiui Ūkio ir verslo komiteto metu savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis aiškino tarybos nariams, kad tokiu keliu, kada reikia suderinti su savivaldybe statybas, eina ir kiti miestai. Vedėjas kaip pavyzdį paminėjo Kauną, kur nedideliems pastatams statyti kaip ir nereikėtų leidimo, bet, kaip žinia, plovyklų ir kitų komercinių pastatų centre statymui labai priešinasi visuomenė. Pavyzdį jau turime, kai, išgarsinus planus statyti viduryje Šakių bekontaktę plovyklą, tam smarkiai pasipriešino bendruomenė. Savivaldybei pagrindo manyti, kad miesto centre planuojama statyti kita plovykla, atsirado tada, kai Šakių mieste Kęstučio gatvėje priešais „Senukų“ parduotuvę nusipirkusi sklypą privati įmonė iš Jurbarko paprašė savivaldybės UAB „Šakių vandenys“ ten įvesti komunikacijas. Vandenų įmonė suteikė šią paslaugą dar pernai vasarą, ji sklypo savininkams atsiėjo apie 5 tūkst. eurų. Tiesa, prieš tai buvo nugriautas sklype stovėjęs namas bei ūkinis pastatas. Anot A. Šlėderio, po to savivaldybė du kartus kreipėsi į žemės sklypo savininką, klausė, ką ten ruošiamasi statyti, tačiau atsakymo negavo.

„Kad tenai bus tikrai plovykla, teigti negalima, tik apie tai galima spręsti iš to, kad Šakių vandenų įmonė gavo iš jų prašymą prisijungimo sąlygom (vandens tiekimo). Tik pagal tai spėliojama, kad galimai ten žadama statyti plovyklą“, – aiškino vedėjas.
Anot A. Šlėderio, svarbiausia, kad savivaldybė suspėtų užbėgti už akių nepageidaujamoms statyboms miesto centre ir turėtų įtakos tam, kaip atrodo miesto teritorija. Kalba eina, anot vedėjo, ne tik apie Šakių miestą, bet ir kitus miestus – Gelgaudiškį, Kudirkos Naumiestį.

„Savivaldybės administracija turi žinoti, kas, kur ir kaip bus statoma miesto centre, o kad būtų galima valdyti šią situaciją, ir buvo priimtas toks sprendimas išsileisti šį teisės aktą. Mes turime užtikrinti visų, tame tarpe ir gyventojų, interesus, ne vien tik verslo“, – jau po tarybos posėdžio sprendimą komentavo A. Šlėderis.

Pasak savivaldybės atstovo, nesudėtingi statiniai, tokie kaip automobilių plovykla, pagal miesto detalųjį planą ir teisės aktus galimi tokios žemės paskirties žemėje, kaip dabar tame sklype Kęstučio gatvėje, todėl savivaldybei ir buvo reikalingas naujas teisinis reglamentas, kad verslas, prieš pradėdamas kažką mieste daryti, žinotų, kokios tvarkos ir taisyklės čia, rajone, galioja.  

Susiekus su sklypo savininku Juozu Grikšu, kuris yra Jurbarke įsikūrusios įmonės „Fondatum“ direktorius, jis patikino, kad plovyklą buvo žadama statyti Šakiuose, tačiau ši įmonė tėra tik akcininkė ir projekto partnerė, todėl liepė susisiekti su kitu atsakingu asmeniu, o apie šį rajono tarybos sprendimą antradienį dar nieko nebuvo girdėjęs. Susisiekus su už statybas atsakingu asmeniu Laimonu Vismantu, paaiškėjo, kad Šakiuose Kęstučio gatvėje buvo planuojama statyti ne tik plovyklą, bet ir servisą, kur būtų galima gauti daugiau paslaugų nei automobilio nusiplovimas. Verslininkas kol kas nuo komentarų spaudai susilaikė, nes pirmiausiai nori paskaityti ir įsigilinti į Šakių rajono tarybos sprendimą bei susižiūrėti atstumus, kokie yra nuo artimiausių gyventojų.

Kadangi priimta nauja rajono tarybos tvarka dėl statybų atstumų, nėra aišku, ar Šakiuose verslininkai galės tęsti pradėtus darbus.