Penktadienį Suvalkijos ūkininkus bei gamintojus lankęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas užsuko ir į modernų daržovių augintojo Martyno Laukaičio ūkį bei susitiko su Lukšių pieninės direktoriumi Genadijum Butkumi. Ministras teiravosi, kokiomis aktualijomis gyvena daržovių augintojai ir pieno perdirbėjai, kokių lūkesčių jie turi iš naujo finansinio etapo.

Kartu su Seimo nariais Irena Hasse bei Andriumi Vyšniausku žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovo ir ūkininko M. Laukaičio ūkyje apsilankęs ministras K. Navickas turėjo ką apžiūrėti – modernioje ūkio bazėje apgalvota viskas iki smulkiausių detalių, kad šio ūkio klientai ant savo stalo gautų tokį produktą, kuris būtų it ką tik parneštas iš daržo. M. Laukaitis nuo 1991 m. darbavosi  tėvelio ūkyje, o nuo 2007 m. ūkį perėmė pats.

„Pasirinkome auginti daržoves dėl kitokio požiūrio – jeigu javų augintojai yra priklausomi nuo kainų, tai čia viskas vyksta kitaip – kaip sugebėsi pateikti produktą, tokį rezultatą bei kainą ir turėsi“, – pasakoja M. Laukaitis.

Pradžioje ūkyje buvo auginama daug įvairių rūšių daržovių, tačiau vėliau atėjo supratimas, kad „visko daug ir visko gerai nepadarysi“, tad ėmė specializuotis burokėlių ir bulvių auginimo srityje. Tačiau užauginti daržoves kokybiškai – dar tik pusė darbo, reikia jas šviežias išlaikyti ir naudingai realizuoti. Kad produkcija būtų kuo įvairesnė, patrauklesnė supirkėjams, parduodama kuo geresne kaina, keli daržovių augintojai susibūrė į kooperatyvą – ne pelno siekiančią organizaciją, kur naudos tiesioginis gavėjas yra pats ūkininkas. Jokūbonių kaime (Kriūkų sen.) įsikūrusiam kooperatyvui pats M. Laukaitis ir vadovauja. Pradėję galvoti apie daržovių eksportą, kooperatyvo nariai suprato, kad, lygiuojantis į inovatyvius Europos ūkius, reikia sertifikatų. Šiandien ūkininko auginamų daržovių kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus. Iš viso šiuo metu M. Laukaičio ūkyje dirbama 500 ha žemės, ūkyje užaugintos daržovės yra plaunamos, rūšiuojamos, pakuojamos, o visu tuo rūpinasi 120 darbuotojų.

Žemės ūkio ministrui M. Laukaičio daržovių apdorojimo bazėje iš tiesų buvo ką pažiūrėti –  ne vieną kartą pasinaudojus įvairia Europos Sąjungos parama, ūkyje įrengtos visos moderniausios technologijos, kad pačių užauginta daržovė išliktų kokybiška. Ūkininkas aprodė ministrui ir jo palydai viską: pradedant tuo, kaip laukuose veikia moderni laistymo sistema, kaip moderniai daržovės sandėliuojamos kamerose, kur yra nuolat kontroliuojama temperatūra bei drėkinama, kad išliktų kokybiškas produktas, rūšiavimo patalpas, kur taip pat netrūksta inovatyvios technikos, o ką jau kalbėti apie ūkio techniką lauke, kuri padeda kuo geriau įdirbti, patręšti, pasėti ar nuimti daržovių derlių.

„Jeigu tu turi atitinkamą sandėlį, tada tu gali daržoves išlaikyti ilgai kokybiškas, parduoti pavasarį, kada jų kaina geresnė, turi iš ko sumokėti bankui, o jeigu neturi saugyklos – nuolat esi mažos kainos spąstuose“, – aiškina ūkininkas, rodydamas, kaip ir vėlyvą pavasarį saugykloje laikytos daržovės yra išlaikiusios šviežią skonį ir spalvą.

Apžiūrėdamas modernią daržovių ūkio sunkiąją techniką, K. Navickas buvo maloniai nustebintas, kad jau dabar ūkiuose naudojama tokia technologija, kuri leidžia vystyti tvarią ūkininkystę, o tai šiandien itin aktualu, nes Lietuva taip pat turi sukti „Žaliojo kurso“ kryptimi ir to neišvengs ūkininkai. Pasirodo, jog M. Laukaičio ūkyje tvarus ir ekologiškas ūkininkavimas ne naujiena – ūkininkas jau kuris laikas žengia koja kojon su laiku, o moderni šiandieninė technologija bei organinės medžiagos leidžia tą užtikrinti.

„Matosi, kad daržovių augintojai turi dar daug minčių didesnei ūkio plėtrai, tad svarbi jiems ir šiuo metu dėliojama ateinančių metų paramos etapų strategija, kuri turėtų būti jiems palanki. Taip pat svarbu sudaryti ūkiams palankias sąlygas eksportuoti savo produktą. Kalbant apie „Žaliąjį kursą“, aš žinojau, kad kai kurie modernūs ūkiai jau naudoja modernias technologijas. Tačiau svarbu, kad tai būtų užfiksuota bei mūsų nusimatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatytume, kurie ūkiai dar turi kur pasitempti kalbant apie ekologinę ūkininkystę, o kurie, tokie kaip šis, nebūtų apkrauti papildoma našta, nes kitaip mes neturėsime nei derlių, nei ūkininkų“, – vizito daržovių ūkyje pabaigoje pabrėžė ministras.

Ministro K. Navicko ir ūkininko M. Laukaičio vizija apie paramą investicijoms sutapo – svarbiau duoti ūkininkui meškerę nei jau sugautą žuvį, o tai reiškia, jog geriau remti ūkio plėtrą, negu kompensuoti dėl įvairių stichijų patirtus nuostolius.

Ministro vizito pabaigą rajone vainikavo apsilankymas Lukšių pieninėje, kur konstruktyvaus pokalbio jį ir abu Seimo narius pakvietė direktorius Genadijus Butkus. Nuo 1939 m. mūsų rajone veikianti pieninė šiandien garsi savo produkcija ne tik šalyje, bet ir už jos ribų, o jos produktai yra pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Pasak ministro, pieno gamintojai susiduria su dviem didžiuliais iššūkiais – žaliavinio pieno trūkumas ir pieno kokybės klausimas. Pirmoji problema yra dėl to, kad drastiškai šalyje mažėja pienininkystės ūkių, o antroji – smulkieji ūkiai ne visada gali užtikrinti parduodamo pieno kokybę.

„Tai dvi terpės, kur turime imtis priemonių, kad išsilaikytų pieno ūkiai. Tam esame numatę ir intensyvesnį finansavimą, tačiau visgi ne taip lengva gyvulių augintojams konkuruoti su grūdininkais. Išsilaikyti gyvulininkystei padėtų parama ūkio modernizavimui, sąlygų gerinimas, kompensacijos gyvulių įsigijimui ir kitos priemonės. Reikia atsižvelgti ir į tiesioginių išmokų kontrolės mechanizmą, jį palengvinti, kad nebūtų perteklinių reikalavimų“, – po pokalbio su pieno perdirbimo  įmonės vadovu akcentavo ministras.

K. Navickas tikisi, kad netolimoje ateityje įvairios priemonės padės sustabdyti pieno ūkio mažėjimą šalyje, juolab kad dabar Vyriausybė ir dėlioja prioritetus, nuo kurių daug kas priklausys, kaip atrodys žemės ūkio sektorius ir kaip bus skirstoma Europos Sąjungos parama artimiausiu periodu iki 2027 metų.  

Tądien ministras aplankė ir Marijampolės rajono Mykolo Šveikausko mėsinių jaučių ūkį bei lankėsi duonos gamintojų įmonėje „Mantinga“.