Nors sprendimo projektas dėl infrastruktūros įmokos tarifo buvo parengtas gruodį posėdžiavusiai savivaldybės tarybai, tačiau kilus diskusijų audrai sutarta, kad klausimas neišdiskutuotas ir prie jo dar reikia padirbėti. Tad tris mėnesius toliau galios nulinis tarifas, planuojamos diskusijos bei analizės, o paskui sprendimas ir vėl turėtų gulti ant tarybos narių darbo stalo.

Nemažai diskusijų dėl šio mokesčio kilo gruodį vykusiame Trišalės verslo tarybos posėdyje – verslo atstovai žėrė kritikos ir pačiam mokesčiui, ir administracijai, tikindami, kad pasigenda glaudesnio bendravimo ir dialogo, nes jie kone išvakarėse sužinoję, kad gruodį savivaldybės taryba ruošiasi šį mokestį tvirtinti. Ilgai šis klausimas gvildentas ir Ūkio ir verslo komiteto posėdyje, kur savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis teigė, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nors pripažino, kad tiesioginės diskusijos su verslu išties nebuvo.

„Metus laiko gyvename tame pereinamajame laikotarpyje. Pasiūlymų negavom nė vieno <...>. Pasakyti, kad iškrito šis mokestis kaip Pilypas iš kanapių, neteisinga, nes visi žinojom, kad sausį priimtas sprendimas galioja iki metų pabaigos“, – sakė A. Šlėderis, keliskart pabrėžęs, kad kol gimė sprendimas, skyriuje buvo laužyta išties daug iečių.

„Bet esminis skirtumas, ar diskutavot kabinete, ar su jais (verslo atstovais – red. past.)“, – teiravosi Romas Pukinskas ir patarė, kad norint išgirsti nuomonę tų, kurie šį mokestį turės mokėti, reikia sėsti prie bendro stalo ir rimtai analizuoti.

Kaip esame skelbę anksčiau, siūlyta visiems statiniams taikyti infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (10 eurų už kv. m) bei skirtingus koeficientus pagal pastatų paskirtį, vertinant pastato bendrąjį plotą ir inžinerinių statinių, kurie nėra savivaldybės infrastruktūra ir jų naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo plotą.

Iki šiol šis tarifas buvo nulinis. A. Šlėderis sako, kad pagal priimtą savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą savivaldybės yra įpareigotos priimti vienokius ar kitokius tarifus, atsižvelgdamos į išsivystymo lygį, gamybinius dalykus ir kt. Tik klausimas, kokio dydžio jie turėtų būti.

Tiesa, apie galimas neigiamas pasekmes, pritaikius apmokestinimo tarifus, užsimenama ir sprendimo projekte, nes statybų apimtys, kurios ir taip nėra didelės, galėtų dar labiau mažėti. Galų gale kai kuriems subjektams, norintiems statyti rajone kažką naujo ir didesnio, ne gyvenamąjį namą, gali tekti pakloti ir keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau klausimų kyla. Vilniaus rajone šis tarifas startuos nuo sausio 17 d. Ten gyvenamosios paskirties koeficientas 0,5, pas mus – vienas. Reiškia, Vilniaus rajonas, kur plėtra vyksta sparčiai, supranta, kad reikia paremti tuos, kurie statos“, – kalbėjo vicemeras Darius Jakavičius, svarstęs, kad patrauklūs turėtume būti ir verslui.

Galbūt koeficientas komercinės paskirties ir prekybos pastatams, svarstė vicemeras, turėtų būti ne 2, o, pavyzdžiui, 0,2.

Štai Valdas Stankūnas apskritai laikėsi nuomonės, kad tarifai ir toliau turėtų būti nuliniai, o mokestį jis įvardijo oriniu.

„Kalbėjom apie gyvenimo kokybę, tai čia jau nekokybė ir gyvenimo kaina, nes, norint įsikurti regione, tau pabrangs gyvenimo kaina. Tai mokestis už orą“, – sakė V. Stankūnas.

Su tokia tarybos nario nuomone nesutiko Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas, teigęs, kad nors planuojama surinkti suma minimali ir reikšmingai neprisidėsianti prie inžinerinės plėtros, bet „tai nėra mokestis už nieką, nes savivaldybė infrastruktūrą statom, tvarkom, prižiūrim“. Jis siūlė, kad už mokestį surinkti pinigai galėtų būti atskiroje sąskaitoje ir numatyti inžinerinei infrastruktūros plėtrai.

„Bet gal tada jis visai simbolinis turėtų būti, nes infrastruktūros jis, kad pajustų kiekvienas gyventojas, tikrai nepagerins“, – teigė V. Stankūnas.

Kad klausimas reikalauja gilesnės diskusijos ir glaudesnio dialogo su verslu, kalbėjo ir Mindaugas Tarnauskas, laikęsis nuomonės, kad kiekviena savivaldybė skirtinga ir kas tinka Kauno rajonui, nebūtinai tinka ir Šakiams, kurie nei kurortas, nei priemiestinė savivaldybė. Jei Kauno rajonas iš infrastruktūros mokesčio susirenka netoli 4 mln. eurų, tai Šakių rajonui apie tokius pinigus tik pasvajoti. Beje, M. Tarnauskas pastebėjo ir kitą medalio pusę – Vilniuje, pavyzdžiui, tarifai gana dideli, Vilniaus rajone – nedideli ir taip „dirbtinai plečiama rajono ribose, kas vėliau valstybei yra prievolė ten sukurti infrastruktūrą“.

„Mano manymu, nė vienas iš koeficientų negalėtų viršyti vieneto. Jei sandėliavimo patalpoms 0,5, tai komerciniams viršija beveik keturis kartus. Labai viską sumetam ant verslo. Tikrai paaukštinti tarifai, kai iki šiol šis mokestis išvis nebuvo renkamas“, – mintimis posėdžio metu dalijosi Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius.

Po netrumpų diskusijų būtent šis komitetas prisiėmė atsakomybę išsamesnei klausimo diskusijai, kviečiant ir verslo atstovus. Tačiau atsakomybę, pabrėžė A. Šlėderis, turi jausti kiekvienas, nes dažnai būna, kad klausimą atidėjus jis ir nugula stalčiuose iki tol, kol vėl ateina jo sprendimo priėmimo laikas.

„Dirbkim visi, o ne tik kritikuokim, kaip kad buvo su paviršinėmis. Negalime numesti tik pirmininkui, visi turim dirbti, kad tas sprendimas būtų logiškas, teisingas, pagrįstas“, – sakė Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas.

Sprendimo projekte skelbiama, kad per 2020m. naujai statybai išduota 40 leidimų, rekonstravimui – 30, iki sprendimo rengimo dienos 2021 m. naujai statybai išduoti 57 leidimai, rekonstravimui – 30.