Keramikos gaminiais ir rankų darbo papuošalais J. Masevičiūtė klientus džiugino dar prieš atidarant parduotuvę – tuo metu moteris prekes laikydavo tiesiog dėžėse. Tačiau vis didėjanti paklausa signalizavo apie fizinės krautuvėlės, kurioje akis pamalonintų ne tik gražios prekės, bet ir estetiška aplinka, poreikį.  Ši svajonė išsipildė praėjusiais metais, kuomet „Mena Meną“ studijoje buvo atidarytas mažasis „Kambarėlis“. Karantinui ir ribojimams lėmus tai, jog didžiojoje studijos salėje vykę užsiėmimai buvo sustabdyti, Justė nusprendė parduotuvėlę perkelti į erdvesnes patalpas. Atnaujintos krautuvėlės lentynos prisipildė gerokai įvairesnėmis prekėmis, klientų patogumui čia buvo įrengtas ir senoviškais močiutės baldais apstatytas poilsio kampelis.

„Pirmoji parduotuvė „Kambarėliu“ buvo pavadinta dėl išskirtinai mažo ploto. Dabar, kai persikėlėme ir sunešėme visus daiktus, laisvos vietos liko ne ką daugiau nei ankstesnėje krautuvėlėje, todėl pavadinimo keisti neprireikė“, – su šypsena pasakoja menininkė.


Atsinaujinusį „Kambarėlį“ puošia ne tik Justės, bet ir kitų kūrėjų darbai. Parduotuvėje savo vietą atrado kraštiečių Mortos Ugianskaitės, Lino Jasulevičiaus bei Zyplių dvaro amatininko Andriaus Janulaičio keramikos dirbiniai, sintautietės Vaigos Grabauskaitės pagaminti atvirukai, Indrės Siaurusevičiūtės tapybos, keramikos ir tekstilės kūriniai, Auksės Puišytės nutapyti paveikslai.

Pasak J. Masevičiūtės, daug didesnę naudą atneša menininkų bendradarbiavimas ir bičiulystė negu beatodairiška konkurencija.

„Pavasarį man kilo idėja suburti šakiečius keramikus „Facebook“ grupėje. Pradėjome bendrauti, keistis moliu. Vasarą Zypliuose vyksta „Pirksiu molio puodynėlę“ keramikų festivalis, susitarėme visi ten važiuoti, pabūti, pakalbėti. Užsimezgė gražus bendravimas, kurio dėka į „Kambarėlį“ savo darbus atnešė ir A. Janulaitis“, – kalba moteris.



Pasak Justės Masevičiūtės, kai kurios klientės į „Kambarėlį“ užsuka tiesiog norėdamos valandėlę pasidairyti ir pasigrožėti meno kūriniais, todėl šią parduotuvę galima laikyti ir galerija.  D. Pavalkio nuotr.

Vis dėlto, plėtojant verslą, iškyla ir šokių tokių sunkumų – pasak menininkės, didele dilema tapo dirbinių kainų nustatymas. Nors didžiuosiuose miestuose panašūs rankų darbo gaminiai pardavinėjami gana solidžiomis kainomis, tačiau, J. Masevičiūtės teigimu, Šakiuose aukšti įkainiai didelę dalį klientų tiesiog atbaidytų. Sprendimas išlaikyti gana žemas kainas džiugina pirkėjus, bet ir apsunkina menininkų svajones pragyventi tik iš savo kūrybos. Keblumų kelia ir vienodų gaminių poreikis. Anot moters, ne kartą yra nutikę taip, jog vienos prekės užsinori keletas klientų. Iš pirmo žvilgsnio išeitis atrodo paprasta – pagaminti tokių pačių dirbinių gerokai daugiau, tačiau menininkams toks sprendimas nėra lengvas, mat, pradėjus štampuoti vienodus gaminius, dingsta visas kūrybinio proceso džiaugsmas ir žavesys.

Tikrosios meno dirbinių vertės išmatuoti veikiausiai neįmanoma, juk gamindami juos menininkai sudeda ne tik reikalingas medžiagas, bet ir dalelę širdies. Būtent todėl ryšį su rankomis išpuoselėtais dirbiniais labai greitai pajunta ir „Kambarėlio“ klientai. J. Masevičiūtė neabejoja – renkantis prekę pats teisingiausias sprendimas yra pirkti patį pirmą akį patraukusį daiktą. Ši taisyklė ypač pasitvirtina bandant išsirinkti Justės pagamintus vėrinius, papuoštus tam tikrą reikšmę turinčiais akmenėliais-talismanais. Anot menininkės, klientai dažnai intuityviai linksta prie kažkurio akmenėlio, o paskaitę jo reikšmės aprašus nustemba, nes dažniausiai būtent to jiems ir reikia.


Nors kol kas parduotuvės klientų ratas yra ganėtinai siauras, tačiau netrukus naujus pirkėjus užsukti pakvies ant parduotuvės pastato pasirodysianti lauko reklama, o įsigyti „Kambarėlio“ dirbinių žmonės galės ir įrenginėjamoje elektroninėje parduotuvėje. J. Masevičiūtė tikisi, jog „įdomioms moterims“ skirtas krautuvėlės asortimentas sulauks pelnyto dėmesio ir menininkų darbai užkariaus vis daugiau širdžių.

Agnė Kereišiūtė