Akcinės bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ tradiciškai organizuojama Lauko diena šiemet persikėlė Suvalkijon – birželio 23 d. į Vilkaviškio r. įsikūrusios Rumokų bandymų stoties laukus suplūdo iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų ir iš Šakių rajono, atvykę cukrinių runkelių augintojai.

„Rumokų bandymų stotis specializuojasi cukrinių runkelių auginime, kiekvienais metais atlieka įvairius bandymus. Įprastai Lauko dienas organizuodavome savo regione, Kėdainiuose, bet šį kartą kilo mintis atvažiuoti  ten, kur eksperimentuoja mokslininkai, kad susipažintume su jų tyrimais, viską pamatytume iš arčiau, o kartu ir kitais klausimais pakalbėtume – apie tendencijas, neramius laikus“, – kalbėjo „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Kelias dešimtis į Lauko dieną atvykusių cukrinių runkelių augintojų čia pasitiko žemės ūkio paslaugas teikiančių įmonių konsultantai, UAB „Agrodronas“ atstovas Mindaugas Dorelis, pristatęs laukų purškimui skirtus modernius dronus, Rumokų bandymų stoties vadovė  dr. Zita Brazienė, papasakojusi vienos seniausių Lietuvoje bandymų stoties istoriją. Tuomet renginio dalyviai patraukė į bandyminius cukrinių runkelių laukelius, kur atliekamus tyrimus demonstravo ir komentavo mokslininkai.

Šiais metais Rumokuose atliekami 23 moksliniai bandymai, aštuoni iš jų yra skirti cukrinių runkelių auginimo technologijų tobulinimui – šių tyrimų sėkme suinteresuoti tiek kokybiškos cukringos žaliavos laukiantys runkelius superkantys fabrikai, tiek juos auginantys ūkininkai. Tiesa, pastarųjų gretos šiuo metu gerokai sumažėjusios, mat ši ūkio šaka išgyvena ne pačius lengviausius laikus – dabartinė padėtis, mūsų pakalbintų Lauko dienos dalyvių teigimu, netrukus gali privesti prie sektoriaus žlugimo.

Ūkininkai nuogąstauja, kad, sparčiai augant trąšų kainoms, cukrinius runkelius superkantys Kėdainiuose ir Marijampolėje įsikūrę fabrikai augintojams negali pasiūlyti didesnio atlygio, nes jų gaminamo produkto – cukraus – kaina rinkoje nekyla. Padėtį komplikuoja nelygiavertė konkurencija su cukranendrių augintojais, kurie neprivalo laikytis Europos Sąjungos taikomų reglamentų, todėl iš trečiųjų šalių eksportuojamas cukranendrių cukrus yra pigus.

Anot jų, ši tendencija pastebima visoje Europoje – cukrinių runkelių plotai, augintojų skaičius bei perdirbimo kiekiai mažėja. Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelio Vakarų Europos šalių padėtis tapo dar kritiškesnė – nuo rusiškų dujų priklausomo cukrinių runkelių perdirbimo sektoriaus likimas pakibo ant plauko. Nors Lietuva šiuo klausimu turi kozirį – nepriklausomą energetiką, tačiau fabrikų veiklą gali sustabdyti mažėjantis žaliavų tiekėjų skaičius, nes ūkininkams auginti cukrinius runkelius nebeapsimoka.

Auginimo plotai mažėja ir mūsų rajone. Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės teigimu, 2021 m. cukrinių runkelių žemės plotai rajone užėmė daugiau nei 1 tūkst. 611 ha, o šiais metais – daugiau nei 1 tūkst. 242 ha.

Šiemet šios kultūros nusprendė atsisakyti į Lauko dienas atvykęs Naudžių kaime ūkininkaujantis Benius Mockeliūnas.

„Aš esu čia svečias, kadangi šiemet nebeauginame cukrinių runkelių. Nebesusiveda galai, daug metų auginome, tačiau pavargome. Jei keisis ekonominiai faktoriai,  tai ir vėl auginsime, grįšime, technika neišparduota“, – kalbėjo kraštietis.

Pasak jo, sėti runkelius daugelį ūkininkų šiuo metu įpareigoja keleriems metams į priekį pasirašyti kontraktai su fabrikais, tačiau kas nutiks, kai jie pasibaigs, – nežinia. Gali būti, jog cukrinių runkelių kultūra Lietuvoje tyliai sunyks, kaip kadaise linų. Tačiau ir ūkininkai, ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabriko atstovai tikisi, jog dabartinė krizė nesukels tokių skaudžių pasekmių.

„Rinkoje siaučia didžiulis chaosas, negalime sugaudyti energetikos, trąšų, alternatyvių kultūrų kainų. Iš tikro susiduriame su didžiuliais iššūkiais, bet mes tikrai turime daug optimizmo ir entuziazmo, tad surasime išeities taškus. Fabrike tęsiamos investicijos, runkelių laboratorija yra robotizuojama, rekonstruojama. Pačioje gamyboje investicijos irgi tęsiamos ir tai parodo ne ką kitą, kaip labai aiškų mūsų akcininkų kursą ir tikėjimą, kad blaškytis nėra kur. Konkuruoti yra didžiulis iššūkis, tačiau bet kuriuo atveju turėsime rasti būdus ir susitarimus, kad tęstume verslą“, – teigė S. Mozeris.