Neramiai laukę šios vasaros derliaus, žemdirbiai šiuo metu triūsia savo laukuose, akylai dairydamiesi į dangų ir stebėdami derliaus supirkimo kainas. Pasak kalbintų žemdirbių, žieminiai rapsai nuimti, įsibėgėjo kviečių kūlimas. O javų derlių apibūdina kaip vidutinišką, tačiau gerokai prastesnės kokybės.

 

 „Javapjūtės startas šią vasarą vėlesnis negu pernai“, – sako „Linas Agro“ Pietų Lietuvos regiono vadovas Giedrius Bakas.

Anot jo, javų drėgnumas yra vidutinis, siekia nuo 14 iki 15 proc., o pristatyto pirmojo rapsų derliaus drėgnumas šiek tiek viršijo normas ir siekė nuo 8,5 iki 10 proc. Žieminių rapsų pjūtis jau baigta, elevatorių pasiekė praktiškai visas žieminis rapsas.
Paprašytas apibūdinti grūdų kokybę, G. Bakas atsakė, kad šiųmečių grūdų kokybė yra vidutinė.

„Klasės atžvilgiu net į žemesnę pusę. Jeigu pernai buvo nuo antros klasės ir kilo į viršų, tai dabar daugiausiai antra klasė ir eina žemyn“, – sako padalinio vadovas.

G. Bako tvirtinimu, prie Lukšių elevatoriaus eilės susidaro, tačiau šiek tiek mažesnės nei pernai, bet stengiamasi dirbti sparčiai.

„Pripažinsiu, turim ne tą grūdų kokybę, kokios tikėjomės. Tiesa, grūdų derlingumas labai nenuvilia, siekia iki septynių tonų“, – situaciją komentuoja pašnekovas.

G.Bakas sutinka – javų kainos šokinėja ženkliai.

„Jei pernai grūdų supirkimo kaina skyrėsi 4–5 eurais, tai šiemet per parą iki keliasdešimt eurų. Antros klasės kviečių kaina svyruoja apie 320 eurų. Rapsai – apie 620 eurų. Kas optimizmą šiemet kelia – tai aukštas rapsų aliejingumas, kuris siekia 45 proc.“, – pokalbį užbaigia G. Bakas.

Dirba su sūnumi

Įpusėjus javapjūtei lankomės Degutinėje (Griškabūdžio sen.) ūkininkaujančio Vytauto Legotos ūkyje. Prieš 25-erius metus nuo 2,5 ha pradėjęs ūkininkauti Vytautas šiuo metu dirba virš 200 hektarų žemės. Sėjo rapsus, kviečius, žirnius. Šiuo metu pluša žieminių kviečių laukuose, rapsai jau nupjauti.

„Javapjūtę pradėjom šiemet vėliau. Būdavo metų, kad iki Onos atlaidų javapjūtę pabaigdavom. Vis ankstinam išvažiuoti į laukus. Todėl aš sakau: javapjūtė šiemet prasidėjo savo laiku“, – pokalbį pradeda V. Legota.

Viena patraukliausių kultūrų Lietuvoje yra rapsai, jų V. Legota augina 45 ha.

„Šiemet ne stebuklai iš rapsų derliaus, iš hektaro maždaug prikūlėm 3,3–3,4 tonas bunkerinio svorio. Ankstesniais metais esame prikūlę ir virš 4 tonų“, – sako ūkininkas.

Anot V. Legotos, jis kviečių derliumi  kol kas nesiskundžia. Juolab kad ir trąšų šiemet mažiau skyrė javų laukams. Kviečiais apsėta virš 120 hektarų.

„Nuo 6 iki 8 tonų iš hektaro byra – tai dar visai neblogai. Kviečių šiemet sėjau penkių veislių, kaip kitų žemdirbių „Skagen“ veislės neišguldė, šiuo metu iš hektaro po aštuonias tonas kuliam. Derlius neblogas, tik žemi saiko svorio rodikliai. Javai išlyti, azoto mažiau gavę. Aukštesnės nei antros klasės kviečių praktiškai neprikuliam“, – derliaus kokybę apibūdina žemdirbys.

V. Legota neslepia, kad nerealizuoja visų grūdų iš karto, juos sandėliuoja, iš sandėlių grūdai išvežami tiesiai į uostą, derlius parduodamas grūdų biržoje. Anot pašnekovo, elevatoriai padidina pardavimo kaštus. V. Legota čia pat dirsteli į telefoną – trečiadienio vidudienį kviečiai superkami vidutiniškai po 338 eurus. Jo rankose ir grūdų drėgmės matuoklis. Ūkininkas šoka į traktoriaus priekabą, grybšteli saują kviečių – jų drėgnumas siekia 16,5 proc.

V. Legota pasakojo, kad šiemet įsigijo naujesnį kombainą, prie jo vairo sėdi sūnus Rytis. Vytautas džiaugiasi, kad ūkį perims sūnus, su kuriuo praktiškai dviese ir apsidirba ūkyje. Jaunuolis pakviečia sėstis į kombainą ir apsukti ratą per kviečių lauką. Rytis atvirauja: nuo vaikystės sukosi tėvų ūkyje, o agroverslo technologijų studijas Kauno kolegijoje šiandien pritaiko sėdėdamas už naujutėlaičio „John Deere“ vairo. Jaunuolis rodo kombaino privalumus, sako, per dieną nukuliantis apie 20 hektarų. Kompiuterio ekrane rodomas 16 proc. grūdų drėgnumas, byra septynios tonos iš hektaro.

Apsukus vos vieną ratą, kombaino bunkeris, beveik aštuonios tonos grūdų, prisipildo, traktoriumi privažiuoja ir Vytautas, grūdai supilami į priekabą. Kombainas net nestabdomas, anot Ryčio, taip dirbant tik didėja našumas.

Pasiteiravus apie ateities planus jaunuolis atsako, jog šeimos verslas jau sukurtas, todėl jis veiklą tęs toliau. Rytis neslepia šiuo metu laisvalaikio neturintis, pjauti javus pradeda apie vidurdienį – kulia iki vėlumos. Bet vaikinas domisi automobiliais, kuriuos pats ruošia drifto, slalomo varžyboms.

Derlius vidutinis

Pasidairius po ūkininkų laukus kitose rajono vietose situacija panaši. Girėniškis Mindaugas Martinaitis pasakojo, kad įsibėgėja kviečių kūlimas, šios kultūros užsėjo apie 220 hektarų, o derliaus prikulia nuo 6 iki 8 tonų iš hektaro. Sako, derlius šiemet vidutinis. Kol kas javus sandėliuoja, tad apie grūdų kokybę daugiau negali pasakyti.

„Su rapsais nieko gero šiemet nesigavo. Jau iš rudens prastai atrodė. Prisidėjo šliužai ir visa kita“, – tikina M. Martinaitis.

Lukšių seniūnijoje 300 ha plote ūkininkaujantis Darius Bilskis pasakojo, kad rapsas jau nukultas, kviečių nupjauta apie 70 proc.

„Derlius vidutinis, kol kas II kokybės klasės“, – trumpai derlių apibūdina D. Bilskis.

Gana optimistine gaidele pokalbį apie javapjūtę užbaigia Gerdžiūnų krašte ūkininkaujantis Zenonas Zakarauskas. Šiuo metu jis doroja žieminius kviečius, kurių sėjo 350 hektarų, tuo tarpu iš 150 hektarų rapsų nukūlė ne visus, sako, buvo nesubrendę, skubėjo nuimti kviečių derlių, kad išlaikytų kokybę.

„Aš sakau, kad derlius šiemet geras. Kviečių derlius geresnis nei pernykštis“, – džiaugiasi ūkininkas.

Šakių r. savivaldybėje auginama daugiau nei 70 tūkst. hektarų grūdinių kultūrų. Tai vasariniai ir žieminiai kviečiai, miežiai, rapsai, vasariniai kviečiai, žirniai ir kt.