Ketvirtadienio popietė buvo neeilinė ir šventinė visiems turizmo bendruomenės atstovams. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) kolektyvas kasmet jau, galima sakyti, tradiciškai sukviečia bendraminčius naujame arba veiklas atnaujinančiame turizmo objekte ir taip paskelbia turizmo sezono pradžią. Šiemet svetingai duris atvėrė Gelgaudiškio dvaro valdytojai Ingrida ir Virginijus Visockiai. Jie kalbėjo apie tai, ką pavyko įgyvendinti, pristatė ateities planus ir dėkojo už besimezgančią bendrystę. TVIC kolektyvas savo ruožtu pateikė įdomios statistikos apie turistų srautus, turizmo tendencijas, vykdomus ir pradžios laukiančius projektus.
„Atvyks pas mane, atvyks ir pas tave“
Turizmo bendruomenė rinkosi prieš gerus metus oficialiai atidarytame Gelgaudiškio restorane „Dvaro sodas“, o renginį pradėjusi TVIC turizmo vadybininkė, gidė Birutė Bendoraitienė labai taikliai pastebėjo, kad toks kasmetinis bendraminčių susibūrimas prie puodelio kavos labai vertingas ieškant ryšių, stiprinant esamus ir tariantis dėl bendradarbiavimo.
„Po šituo gražiu Zanavykijos dangumi vietos tikrai visiems užteks, nes jeigu svečias atvyks pas mane, būtinai užsuks ir pas tave, nes mes čia vieni su kitais ir vieni už kitus“, – įkvepiančiai skambėjo B. Bendoraitienės žodžiai.
Turizmo vadybininkė Vaida Zimnickienė buvo parengusi išsamų pranešimą, pateikė daug skaičių ir faktų, kaip Šakiai bei mūsų lankytinos vietos atrodo tiek bendrame šalies, tiek apskrities kontekste. D. Pavalkio nuotr.
Po pasveikinimo ir kiekvieno atvykusiojo prisistatymo turizmo vadybininkė Vaida Zimnickienė buvo parengusi išsamų pranešimą, pateikė daug skaičių ir faktų, kaip Šakiai bei mūsų lankytinos vietos atrodo tiek bendrame šalies, tiek apskrities kontekste. Kalbant bendrai, Šakiai išsiskiria tuo, jog tai yra vienas ekologiškai švariausių rajonų šalyje, o gamtą čia saugo net septyni draustiniai. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad rajone gyvena kiek daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, o pačiame mieste – per 5 tūkst. gyventojų. Šiais metais savivaldybė patvirtino lankytinų objektų sąrašą, kuriame 108 objektai. Pasak V. Zimnickienės, vis labiau prigyja ir yra atpažįstamas prekinis ženklas „Poniškos privilegijos“ ir jį dera suprasti plačiau: į tokiu ženklu pažymėtą objektą atvykęs turistas čia gaus aukštos kokybės paslaugas.
„Tai prekės ženklas, nurodantis aukštą standartą, todėl norėtųsi, kad jį ateityje naudotų visi, kurie teikia kokybiškas turizmo paslaugas, o atvykstantys turistai jį iškart atpažintų, žinotų, jog kalba sukasi apie mūsų kraštą“, – sako V. Zimnickienė ir priduria, kad jį galėtų naudoti ne vien dvarai, nors jų mūsų rajone išties gausu – priskaičiuojama net 12.
D. Pavalkio nuotr.
Turizmas atsigauna
Tirdami rinką turizmo specialistai rajono objektus suskirstė į tris kategorijas: dvariškus, valstietiškus / zanavykiškus ir visus likusius, kurie apima tiek gamtinius, tiek aktyvaus laisvalaikio objektus. Kalbėdama apie mūsų krašto lankytojų bei turistų auditoriją, V. Zimnickienė sako, kad jei anksčiau tyrimai rodė, jog rajono turizmo objektų tikslinė auditorija yra moterys, kurių amžius 40 m. ir vyresnės, tai dabar bendras vaizdas kinta: atvyksta šeimos su vaikais, mažos grupės, yra ir jauno amžiaus turistų. Turizmo vadybininkė pateikė ir daugiau skaičių: apgyvendinimo paslaugas rajone teikia maždaug 30 vietų, o turistus pasitinka 30 gidų – ne visi jie aktyvūs, vieni labiau dirba lokaliai, kiti netgi turi susikūrę patrauklius personažus.
Bendra šalies statistika rodo, kad turistų skaičius pagaliau pasiekė priešpandeminį lygį.
„Didžioji dalis – vietiniai turistai, o užsienio turistų augimas šiek tiek sulėtėjęs, bet dažniausiai į mūsų šalį, kaip, beje, ir į rajoną, atvyksta turistai iš Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos. Matomas turistų iš Nyderlandų ir JAV augimas. Bendrai paėmus, mūsų šalis užsienio turistams vis dėlto yra labiau tranzitinė, o jie kaip kelionės kryptį dažniausiai pasirenka šalies didžiuosius bei kurortinius miestus“, – pasakojo V. Zimnickienė.
D. Pavalkio nuotr.
Marijampolės apskrityje, pasak jos, apsilankė tik 1,2 proc. visų šalyje apsilankiusių turistų, kaip rodo statistiniai duomenys, Šakiuose ir rajone pernai užfiksuota per 4 tūkst. turistų. Vietiniai turistai labiausiai domisi ramiu poilsiu gamtoje, tačiau V. Zimnickienė įsitikinusi, kad zanavykai gali atvykstančius vietinius turistus sudominti tiek gastronominiu turizmu, tiek kultūros objektais. Užsieniečiams, beje, pas mus įdomesni istoriniai objektai, dvarai.
Kadangi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kas dvejus metus atlieka Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros vertinimą, buvo įdomu išgirsti, kaip buvo įvertinti mūsų rajono objektai. Pernai vasarą iš viso buvo įvertinti per pusantro tūkstančio šalies objektų, mūsų savivaldybėje – 23. Turizmo infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad bendras tirtų objektų fizinės infrastruktūros vertinimo vidurkis siekia 64 proc. iš galimų 100 proc. V. Zimnickienė pasidžiaugė, kad įvertintų rajono objektų vidurkis atitinka nacionalinį vidurkį. O susirinkusiųjų turizmo atstovų aplodismentų sulaukė šio vertinimo lyderiai – Zanavykų muziejus, surinkęs 88 proc., taip pat Šakių cirko mokykla, Zyplių dvaro sodyba ir restoranas „Kuchmistrai“, Zyplių dvaro oficina bei Vinco Kudirkos muziejus. Tyrimas atskleidė ir tam tikras problemines sritis – tokie objektai kaip apžvalgos aikštelės, piliakalniai ir gamtos paveldo vietos sulaukė žemesnių įvertinimų. Kaip aiškina turizmo vadybininkė, elementarus tualetų trūkumas tokiame tyrime labai numuša balus žemyn.
D. Pavalkio nuotr.
Kalbėdama apie turizmo tendencijas, V. Zimnickienė vardijo, kad labiausiai turistus šiuo laikotarpiu domina saugumas, malonus ir stabilus oras, geras kainos ir kokybės santykis, draugiška vietos bendruomenė, svetingas priėmimas. Bet čia pat ji pasidalijo ir gera žinia, kad vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjų „Lonely Planet“ pripažino Lietuvą antrąja geriausia turizmo kryptimi 2025-aisiais tarp 10 pasaulio šalių, kurias būtina aplankyti, ir pirmąja šalimi Europoje. O kalbant apie čia pat esančius objektus, negalima nepaminėti sėkmingiausiu 2024 m. turizmo projektu Lietuvoje pripažinto Kaimelio dvaro.
Po šios išsamios statistikos TVIC direktorė Daiva Palukaitienė trumpai peržvelgė ir įgyvendinamus projektus, džiaugėsi, kad tęsiamas pėdučių projektas, jos turėtų pasibarstyti po visą rajoną. Taip pat džiugina, kad Panemunės pilį valdanti Vilniaus dailės akademija sutiko būti vadovaujančiu partneriu kuriant nacionalinį dvarų ir pilių kelią. Jau vyko ne vienas partnerių susitikimas, o artimiausias, jau gegužę, vyks pas mus.
Dvaro šeimininkė Ingrida Visockienė (ketvirta iš kairės) turizmo bendruomenę pakvietė pasivaikščioti po dvaro rūmų menes... D. Pavalkio nuotr.
Didžiausia vertybė – žmonės
Kadangi renginio šeimininkais tą dieną buvo Ingrida ir Virginijus Visockiai, prieš pakviesdami po pasivaikščiojimą dvare ir viešbutyje, jie juokavo, kad dabar jie ne tik dvaro valdytojai, bet ir valytojai.
„Dvaras ir jo teritorija reikalauja daug darbo, bet jo mes nebijome, prisijungia visa šeima. Ir vieną tikrai supratome, kad pati didžiausia vertybė mums yra žmonės, vertiname naujas pažintis su vietos bendruomene, džiaugiamės gidais ir jų įdirbiu vedant edukacijas ir ekskursijas, norime tai tęsti, turime ir daugiau mentorių, kurie visada talkina kitais klausimais“, – kalbėjo I. Visockienė. 
...demonstravo naujausius įsigytus antikvarinius baldus, dekoro detales. Šeimininkus ypač džiugina šis vienos moters dovanotas pianinas. D. Pavalkio nuotr.
Dvaro šeimininkai dalijosi idėjomis, ką svajoja įgyvendinti – tai ir pirčių, teniso korto įrengimas lėtajam turizmui, svajoja įrengti bravorą, mintys sukasi ir apie veiklas vaikams, kad ir netradicines pamokas, nori sutvarkyti dvaro parką, tęsti „Muzikinių penktadienių“ tradiciją, yra ir daugiau planų. Per tuos metus, kai veikia dvaro viešbutis bei kavinė, Visockiai sako sulaukę daug gražaus žmonių dėmesio, o jie padėjo įgyvendinti ne vieną šeimos švenčių idėją. Kadangi darbo dvare daug, o idėjų dar daugiau, Visockiai patys dairosi, kur Gelgaudiškyje galėtų kurti ir nuosavus namus. Turizmo bendruomenė buvo pakviesta pasivaikščioti po dvaro menes, kuriose vis daugėja antikvarinių baldų, dekoro akcentų. Smalsu įkišti nosį ir į viešbučio kambarius, jų yra šeši – visi susieti su žemes valdžiusiomis giminėmis dvaro apylinkėse. Konceptas, pasak Visockių, išlieka tas pats – lėtasis ir gastronominis turizmas, kultūra, sveikatinimas. Be to, kiekvienas, turintis minčių, kaip dar praturtinti dvaro gyvenimą, pasak šeimininkų, visuomet mielai laukiamas, o ypač – vietiniai, su kuriais jau ima megztis tvirtesnis ryšys.
Julius iš Lukšių:
