Šakių rajono savivaldybės taryboje ir Finansų ir rajono plėtros komitete vėl grįžta prie diskusijų apie bendruomenių kurtus verslus – dalis jų jau nutraukti arba baigiami likviduoti išparduodant įrangą, kai kurios bendruomenės vis dar balansuoja tarp nuostolių ir vilčių išsilaikyti, nors pasitaiko ir sėkmingų pavyzdžių. Situaciją papildomai komplikuoja artėjantys ar jau pasibaigę projektų kontrolės laikotarpiai – bendruomenėms tenka ne tik spręsti, kaip vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinti savivaldybės suteiktas beprocentines paskolas, bet ir atsakingai atsiskaityti už savo finansinę situaciją bei laiku teikti privalomas ataskaitas.
Dar 2025 m. rudenį rašėme apie bendruomenių centrų kurtus verslus, kurie, nepaisant gražių idėjų ir didelių lūkesčių, susidūrė su kur kas sudėtingesne realybe. Tuomet bendruomenių atstovai atvirai kalbėjo apie darbo jėgos trūkumą, mažą vietos rinką, sezoniškumą, nesąžiningą konkurenciją, neslėpė ir fakto, kad kai kuriais atvejais į verslų kūrimą leistasi paskubomis, jaučiant primygtinį raginimą dalyvauti projektuose.
Ataskaitų vėlavimas kelia klausimų
Bendruomenių verslų tema vėl iškilo savivaldybės Finansų ir rajono plėtros komiteto bei tarybos posėdžiuose, svarstant Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo 2025m. ataskaitą. Politikų dėmesį patraukė ne tik signalai, kad dalis bendruomenių paskolas grąžina pardavinėdamos projektų metu įsigytą įrangą, bet ir vėluojančios ataskaitos apie finansinę situaciją bei paskolų grąžinimą. Komitete akcentuota, kad dabar vėlavimas jau tapo pasikartojančia tendencija, apsunkinančia kontrolę ir keliančia klausimų dėl atsakomybės už viešuosius pinigus. Finansų komiteto metu dar trūko trijų bendruomenių ataskaitų, nors jos turėjo būti pateiktos dar balandį. Tiesa, po papildomų raginimų iki tarybos posėdžio dvi jų – Kriūkų BC ir Kidulių klubas „Šerenta“ dokumentus pateikė, o nepateikęs ataskaitos liko tik Voniškių bendruomenės centras. Politikai garsiai svarstė, kad ateityje kontrolė turėtų būti griežtesnė. Rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius taip pat replikavo, kad, ataskaitoms vėluojant ilgiau nei mėnesį, reikėtų imtis konkretesnių priemonių, pabrėždamas, kad „lengvų pinigų“ laikai baigiasi.
Savivaldybės tarybos posėdyje laikinai Turizmo ir verslo informacijos centro vadovės pareigas einanti Vaida Zimnickienė informavo, kad po papildomų raginimų iš trijų vėlavusių pateikti ataskaitas bendruomenių dokumentus pateikė dvi, o politikai jau kalbėjo apie galimus griežtesnius kontrolės svertus ateityje. D. Pavalkio nuotr.
Tarp nesėkmių – ir sėkmės istorija
Už skaičių ir ataskaitų, sako laikinai Turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) vadovės pareigas einanti Vaida Zimnickienė, slypi kur kas sudėtingesnė kasdienybė. Ji neslepia, kad daugelis bendruomenių į verslus leidosi tikėdamosi stiprinti vietos gyvenimą, tačiau šiandien nemaža dalis jų sprendžia jau nebe plėtros, o išgyvenimo klausimus. Pasak V. Zimnickienės, pasibaigus ar besibaigiant projektų kontrolės laikotarpiams, dauguma bendruomenių pradėjo pardavinėti projektų metu įsigytą įrangą ir taip grąžinti likusias paskolų dalis.
„Lekėčių bendruomenė pardavė turėtą fontaną ir grąžino paskolą, tą patį padarė Kudirkos Naumiesčio „Santaka“, Lukšių bei Kidulių „Vinkšnupio“ bendruomenės“, – vardina laikinoji TVIC vadovė.
Tačiau yra ir sėkmės pavyzdžių. Kudirkos Naumiestyje veikianti asociacija „Išmanus jaunimas“ paskolą jau grąžino, veiklos nenutraukė ir, skirtingai nei daugelis kitų rajono bendruomenių, pasibaigus kontrolės laikotarpiui neišpardavė įrangos – per ketverius metus savivaldybei grąžino beveik 9 tūkst. eurų siekusią PVM paskolą. Asociacijos pirmininkas Aurimas Staugaitis sako, kad svarbiausia buvo aiškus požiūris į veiklą.
„Mums tai nuo pat pradžių nebuvo projektas, kurio tikslas būtų atkentėti kontrolės laikotarpį, kad paskui išsiparduotum ir užsidarytum. Jautėme atsakomybę tęsti veiklą“, – teigia A. Staugaitis.
Išlikti, pasak jo, padėjo tikriausiai pasirinkta nišinė veikla. Asociacija teikia CNC frezavimo paslaugas, kurios leidžia gana lengvai rasti savo klientą išvengiant tiesioginės konkurencijos. Ne mažiau svarbi buvo ir nedidelė penkių žmonių komanda, kurioje lengviau susitarti dėl bendros krypties bei išvengti didesnėms bendruomenėms būdingų nesutarimų. A. Staugaičio manymu, daliai kitų projektų koją greičiausiai pakišo ne tik sudėtinga ekonominė realybė, bet ir pernelyg optimistiškas rinkos poreikių vertinimas.
Įsipareigojimų terminas artėja
Beprocentes paskolas buvo paėmusios devynios bendruomenės. Šiuo metu dar keturios bendruomenės nėra jų iki galo grąžinusios – tai Kidulių ekologinis klubas „Šerenta“, Kriūkų bendruomenė, Voniškių ir Veršių bendruomenės centrai. Sudėtingiausia situacija šiuo metu, anot V. Zimnickienės, susiklostė Veršiuose. Čia bendruomenė bandė vystyti vaikų pramogų veiklą, tačiau ši veikla pasirodė gana sezoniška ir nuostolinga, o bendruomenės centro pirmininkė Laimina Auštrienė išsamiau komentuoti situacijos ir priežasčių nepanoro.
Pagal dabar galiojančius grafikus dauguma bendruomenių paskolas turėtų grąžinti 2026–2027m. Jei įsipareigojimai nebus vykdomi, savivaldybei teks spręsti, kokių veiksmų imtis toliau.
Pati situacija tampa savotišku veidrodžiu, atspindinčiu, kaip realybėje atrodo kaimiškų vietovių verslumo skatinimas. Entuziazmo ir projektinių lėšų pradžioje, regis, pakako, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad vien įsigyti įrangą neužtenka – reikia žmonių, rinkos, stabilios paklausos, aiškaus veiklos modelio ir gebėjimo veiklą išlaikyti ne vienerius metus.
Samanta iš Sintautų:
