Mindaugas ŠIMKŪNAS

Nerimas dėl kainų už šilumą ir karštą vandenį dar vieną kartą į posėdį sukvietė Pensininkų partijos Šakių skyriaus narius. Posėdžio metu partijos nariai nutarė kreiptis į rajono merą Juozą Bertašių.

Nuotr. Šakiečiai viliasi, kad, padedami rajono mero, išsikovos mažesnes šilumos kainas

Susitikimas įvyko praėjusią savaitę. Meras pažadėjo šakiečiams padėti, tačiau galutinis žodis bus tartas po dar vieno pasitarimo.

Pensininkų nerimas

Kai kurie Šakių miesto pensinio amžiaus gyventojai ypač sunerimo po to, kai, negalėdami apsimokėti už...

(Plačiau paskaityti galite kovo 9 d. laikraščio numeryje arba po savaitės internete)

Gintarė MARTINAITIENĖ

Apie tai, kad rajone numatomas tam tikras bibliotekų tinklo pertvarkymas rašėme praėjusiame „Draugo“ laikraštyje („Rajono bibliotekų tinklas – vertas permainų?). Būtent šiuo klausimu kovo 4-ąją mero kabinete ir diskutavo atitinkamų institucijų atstovai. Tačiau labai didelių ar netikėtų permainų nežadama. Į viską reikia žiūrėti realiai, o demografinė padėtis bei ženkliai sumažėjęs skaitytojų skaičius nori nenori koreguoja kai kurių bibliotekų padėtį.

Nuotr. V. Pranckevičienė, R. Ūsienė ir kiti susitikimo dalyviai teigė, kad nė vienos bibliotekos nesistengiama uždaryti specialiai. Sąlygas diktuoja pats gyvenimas.

Racionaliausia išeitis

Praėjusį ketvirtadienį mero kabinete dėl bibliotekų tinklo optimizavimo diskutavo...

(Plačiau paskaityti galite kovo 9 d. laikraščio numeryje arba po savaitės internete)

Praėjusį ketvirtadienį rajono Žmonių su negalia sąjunga pristatė savo veiklos ataskaitą. Ataskaitinėje konferencijoje iš 23 narių dalyvavo 18, tarp kurių ir garbus svečias bei sąjungos narys teisininkas Juozas Vytas Jacevičius.

Nuotr. Sąjungos pirmininkė S. Vasaitienė pristatė metinę veiklos ataskaitą.

Sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė pirmiausiai priminė, kad sąjunga gyvuoja jau 11 metų, per kuriuos suburta net 500 narių, įkurti du dienos centrai. Pagrindiniai organizacijos tikslai – palengvinti neįgaliųjų gyvenimą, paspartinti jų integraciją, didinti socialinių paslaugų prieinamumą bei gerinti jų kokybę. „Neįsivaizduojama veikla be Šakių ir Janukiškių dienos centrų, kuriuose per dieną vidutiniškai apsilanko po 10 – 14 žmonių“, - kalbėjo pirmininkė. Centruose yra teikiama daug paslaugų, bet viena aktualiausių – transporto. Taip pat organizuojami renginiai, vykdoma įvairi veikla. S. Vasaitienė išskyrė Janukiškių dienos centrą, kurį prilygino kaimo šviesuliui. Jis teikia tiek socialines paslaugas, tiek gerina kultūrinį kaimo gyvenimą.

Pristatydama veiklos ataskaitą sąjungos pirmininkė prisiminė suorganizuotus renginius, išvykas, aplankytas vietoves. Jų dėka žmonės ne tik atsipalaiduoja, pabendrauja, bet ir praskaidrina savo kasdienybę, pamiršta rūpesčius. Vadovė džiaugėsi ir draugišku bendradarbiavimu su kitomis rajono neįgaliųjų organizacijomis.

Kovo 8-ąją Gelgaudiškio vidurinei mokyklai sukako 65 metai. Garbus jubiliejus mokykloje buvo paminėtas praėjusį penktadienį. Renginio metu prisiminta mokyklos istorija, Padėkos raštais apdovanoti geriausieji. Po oficialaus minėjimo susirinkusiesiems koncertavo ansamblis „Lietuva“.

Nuotr. Mokyklos direktorius ir pavaduotoja apdovanojo labiausiai nusipelniusius mokyklos mokinius.

Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorius Romas Dumbliauskas sveikinęs į mokyklos šventę susirinkusius buvusius ir esamus mokytojus, mokinius bei svečius dėkojo, kad jie rado laiko pabūti kartu. Jis akcentavo, kad susitikimas svarbus ne tik todėl, kad mokykla švenčia garbų jubiliejų, bet ir todėl, kad čia pat – Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmetis. Ne vienas kalbėjusysis šventinę akimirką nepamiršo aktualaus ir nemalonaus klausimo – ar Gelgaudiškio mokykla sugebės įveikti švietimo sistemos pertvarkas ir taps gimnazija? To daugelis mokyklai ir linkėjo. Mokinių tarybos pirmininkė Loreta Liubinaitė teigė, kad ji didžiuojasi galėdama mokytis savo miestelio mokykloje ir nuogąstavo, kad mažieji gelgaudiškiečiai tokios galimybės gali netekti.

Lekėčiuose paminėtas tikybos mokymo Lietuvoje dvidešimtmetis. Nepriklausomybės atgavimas pakeitė Lietuvos gyvenimą, sugrįžta prie tautos tradicijų, kurias nutraukė 50 okupacijos metų. Viena jų mūsų šaliai kaip Europos valstybei yra itin svarbi – imtos gaivinti krikščioniškosios vertybės ir pirmas svarbus žingsnis buvo tikybos disciplinos mokyklose atsiradimas.

Nuotr. Rūtenis Jančius pristatė tikybos mokymo istoriją Lietuvoje – nuo okupacijos iki Nepriklausomybės atgavimo ir šių dienų.

Po Šv. Kazimiero atlaidų Lekėčių vidurinėje mokykloje susirinko miestelyje viešėję kunigai bei vietiniai gyventojai, kuriems Jonavos senamiesčio gimnazijoje tikybos mokytoju dirbantis Rūtenis Jančius pristatė tikybos mokymo Lietuvoje istoriją teigdamas, kad tikybos mokymas yra vienas iš laisvės pasireiškimo būdų.

1940 m. prasidėjus sovietizacijai buvo pertvarkyta ir švietimo sistema, kuri nuo šiol buvo centralizuotai valdoma iš Maskvos. Pirmiausiai panaikinti vadinamieji „kulto tarnautojų“ etatai, bažnyčia atskirta nuo valstybės, uždraustas katechizacijos darbas parapijose. Ryšiai su bažnyčia tapo viena iš antisovietinės veiklos formų, už ką LTSR baudžiamojo kodekso straipsnis numatė laisvės atėmimą iki vienerių metų. Tikybos mokymo istorija penkiasdešimt metų pertraukė ateistinė ideologija. Penkiasdešimties metų pogrindis lėmė, kad tikybos mokyme atsirado spragų. Augę ateistinėje atmosferoje žmonės mažai girdėjo apie Dievą, nebent jiems šios žinios buvo slapta perteikiamos šeimoje.

Užsispyrusi šių metų žiema bando užkelti pavasariui vartus, bet ji bejėgė prieš vis dažniau danguje pasirodančią saulę ir sparčiai ilgėjančią dieną. Sulaukėm Šv. Kazimiero dienos, o su ja ir Kaziuko mugės.

Nuotr. Į šventę sugužėjo daug slavikiečių.

Tradicinei Kaziuko mugei visą žiemą ruošėsi ir Slavikų pagrindinės mokyklos mokiniai. Mokyklos salėje pražydo iš įvairiausių medžiagų pagamintos jokių šalnų nebijančios gėlės, akį traukė įvairiaspalvės servetėlės, vąšeliu nertos malonios smulkmenos. Vyrukai sukalė inkilų sugrįžtantiems paukščiams, padarė lentelių, kurios papuoš ne vienos šeimininkės virtuvę.

Į Kaziuko mugę sugužėjo nemažas būrys slavikiečių, norinčių įsigyti gražių dalykėlių, bet šitoj mugėj net mūsų garbingieji litai negaliojo.  Reikėjo įsigyti mokyklos „nacionalinės valiutos” – aitvarų, todėl iš karto nusidriekė eilutė prie „Aitvarų” banko, o tada jau prasidėjo šurmulys, derybos. Šiais krizės laikais norėjo išlošti abi pusės, tad derybos tęsėsi ilgai. Daugelis slavikiečių į namus sugrįžo su inkilėliais, kėdutėmis, ant kurių pasodins atvykusius svečius į garsiuosius Šv. Onos atlaidus.