Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šakių skyriaus vedėjas Artūras Šimkus informavo, kad tarnybos specialistai karantino metu neatlieka jokių planinių patikrinimų pas gyventojus nei dėl paukščių gripo, nei dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos.

Šakių skyriaus vedėjas A. Šimkus ragina gyventojus būti budrius ir nepasiduoti apsišaukėlių, kurie apsimeta jų tarnybos specialistais ir nori karantino metu patekti į namus, įtakai, nes jokie planiniai gyvūnų patikrinimai šiuo metu nevyksta. Tarnybos specialistai pas gyventojus vyksta tik išskirtiniais atvejais, jeigu gauna pranešimą dėl šunų apkandžiojimo ar gyvulių nepriežiūros.

Nors koronavirusas koreguoja visų mūsų gyvenimą, kalbinti rajono ūkininkai jau pamažu ima galvoti apie bulviasodį, bulvės daiginamos, laukiama tik šiltesnių orų.

Šiemet buvo neįprastai šilta žiema, todėl pirmiausiai teiraujamės bulvių augintojo, naumiestiečio Mindaugo Valaičio, kaip išsilaikė sandėliuojamos maistinės bulvės, kai kuriems ūkininkams jos jau sandėliuose sudygo, todėl prieš parduodant teko skabyti. Anot pašnekovo, jis su tokia problema nesusidūrė, nes sandėliuose tinkamai sureguliavo temperatūrą, dar pridūrė, kad neturi problemų ir su realizacija, pastarosiomis dienomis naumiestietis parduoda paskutinį praėjusių metų derlių. Iš viso jis augina apie 100 ha bulvių.

Žvirgždaičių seniūnijoje danielių bandai, kuri ganėsi privačioje sodyboje, gyvenimas baigėsi tragiškai – šešias pateles ir patiną aptvare užpuolė ir išpjovė vilkai.

Įvykus vienos iš pagrindinių trasų gedimui, praėjusį šeštadienį Šakių miesto gyventojai nuo 7 iki 11 val. neturėjo geriamojo vandens.

UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas informavo, kad ankstų rytą įvyko vienos iš pagrindinių trasų gedimas, kurį šalinti buvo mestos gausios įmonės darbuotojų pajėgos. Jau po 4 val. gyventojams vanduo buvo pradėtas tiekti, bet įmonė gedimus likvidavo beveik visą šeštadienio dieną. Kaip sako K. Vilkauskas, toks didelis vandens trasos gedimas, koks įvyko šeštadienį, nuo to laiko, kai jis vadovauja įmonei (nuo 2015 m. rugsėjo 16 d.), įvyko pirmą kartą.

Lietuvoje įvedus karantiną uždrausta prekyba visose parduotuvėse, išskyrus prekiaujančias maisto prekėmis ar vaistais, taip pat maisto produktais leidžiama prekiauti turguose.Ant Zanavykų turgaus vartų kabo spyna, todėl vieni maisto produktais prekiaujantys piktinasi tokiu sprendimu, kiti sėkmingai daržoves pristato žmonėms į namus. Rajono verslininkų teiraujamės – kokią įtaką karantinas daro maitinimo, turizmo sektoriams?

Jau daugiau nei savaitė ant Zanavykų turgaus vartų kabo spyna, sprendimą nevykdyti jokios prekybos šioje turgavietėje priėmė...

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo neramiu šaliai laiku kovojant su virusu trūksta apsisaugojimo priemonių, savo sąmoningumą demonstruoja UAB „Lukšių tekstilė“ – ėmė siūti ir į rinką tiekti daugkartines kaukes bei kombinezonus. Bendrovės direktorė Rima Bendorienė pripažįsta, kad susidomėjimas didžiulis – netyla telefonai, netilti privalo ir siuvimo mašinos. Tiesa, norint geriau patenkinti poreikius, trūksta pajėgumų.

„Dabar neskaičiuojam nei darbo valandų, nei pietų laiko“, – sako R. Bendorienė, su kuria susisiekiu pietų pertraukos metu.

Ji atvira – laikotarpis...

Lietuvos žemės ūkio taryba kurios nariai gamina apie 80 proc. šalies žemės ūkio produkcijos, epidemijos grėsmės akivaizdoje išplatino pranešimą, kuriame pareiškia, kad žemdirbiai yra visiškai pajėgūs užtikrinti maisto pramonės aprūpinimą aukščiausios kokybės žaliavomis ir ragina šalies gyventojus nepanikuoti ir pasitikėti šalies žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių gebėjimais aprūpinti mūsų šalies gyventojus saugiu maistu.

Kaip sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis, svarbiausia yra žmonių, darbuotojų, jų šeimų išsaugojimas, šiuo metu ūkyje taip pat keli darbuotojai izoliavosi.

Pasak žemdirbių atstovų, šiuo metu pieno sektorius yra visiškai pajėgus aprūpinti perdirbimo įmones žaliava. P. Puskunigio įsitikinimu, Italijos ekonomikos sulėtėjimas gali turėti neigiamų pasekmių ir lietuviško pieno produktų pardavimui šioje šalyje.Į Italiją išvežama daugiau kaip 50 proc. visų eksportuojamų lietuviškų sūrių, gali strigti atsiskaitymai.