Lekėčių miestelio centre, nugriovus buvusį kolūkio valgyklos pastatą, vietinių vadintą tiesiog vaiduokliu, jo vietoje buvo pastatyta moderni, 400 kvadratinių metrų ploto prekybos tinklo „Gulbelė“ krautuvė. Antradienį ji oficialiai atvėrė duris, o į iškilmes rinkosi valdžios, vietinės bendruomenės atstovai. (D. Pavalkio nuotr.)

Tiesa, nors dabar pastatas modernus, o vietiniai džiaugiasi ne tik nauja parduotuve, bet ir sutvarkyta infrastruktūra, ne viskas ėjosi it per sviestą. Anot UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko, kuriam pritaria ir įmonės vadybininkas plėtrai Redas Miškinis, užtruko ir biurokratiniai niuansai, kol pastatas buvo nupirktas, vėliau nugriautas, nors patys statybos darbai, vadovo vertinimu, buvo atlikti ir profesionaliai, ir gana greitai, ir sklandžiai – užtruko apie pusmetį. Tiesa, dėl karantino teko nukelti parduotuvės atidarymą, kuris buvo planuotas dar prieš Velykas. Ypač daug vargo buvo su Kelių direkcija, kuri leido tik vieną įvažiavimą į aikštelę.

Ankstyvas šviežių bulvių derlius visada sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo, o klientams dar maloniau pirkti ne įvežtinę, o vietos ūkininkų užaugintą produkciją. Dar tik antra savaitė rajono bulvių augintojai siūlo įsigyti šviežių bulvių ir dideliu derliumi kol kas pasigirti negali.

Svarbiausias miško medžių genetinių išteklių apsaugos tikslas –  genetinės įvairovės išsaugojimas  ateinančioms kartoms, vietinėms medžių rūšims  ir jų populiacijoms atsikuriant ar jas atkuriant dirbtiniu būdu ir prisitaikant  prie kintančių aplinkos sąlygų.

Dabar visi daugiau ar mažiau supranta biologinės įvairovės reikšmę, tačiau genetinė įvairovė, be kurios negali egzistuoti biologinė įvairovė, dažnai nepelnytai užmirštama. Genetinė įvairovė – visos biologinės įvairovės pagrindas, nes tik paveldimumo nulemtos adaptacijos dėka rūšys, populiacijos ar atskiri individai prisitaiko prie besikeičiančių klimato ir aplinkos sąlygų, sugeba išlikti ir turėti palikuonių. Kalbant paprasčiau, labai pablogėjus  medžių rūšies gyvavimo sąlygoms (klimato šiltėjimas,  ligos, kenkėjai, aplinkos užterštumas ir kt.), tik genetinė rūšies įvairovė lemia, ar rūšis išliks. Jei genetinė įvairovė pakankama, net ir sunkiausiomis sąlygomis keletas individų išliks, užtikrindami rūšies tęstinumą ir atsikūrimą. Todėl miško medžių genetiniai ištekliai – labai vertingas mūsų šalies nacionalinis turtas. Nei vienas gyvas organizmas negyvena amžinai, visi būna jauni, pasensta ir pasiekia irimo stadiją. Taip atsitinka ir su medžiais: kadangi  jų gyvenimo trukmė gerokai viršija žmogaus gyvenimo trukmę, dažnai mums  apgaulingai  atrodo, kad medžiai gali gyventi amžinai. Tačiau medžiai, kaip ir žmonės, išlieka tik savo palikuonių dėka. Todėl miškininkai ir skiria daug laiko ir lėšų, atkurdami miškus, formuodami naujas miško kartas ir taip išsaugodami mūsų miškų genetinę įvairovę.

Praėjusią savaitę ir rajono braškių augintojai pradėjo lietuviškų braškių sezoną bei džiaugiasi geru derliumi. Žmonės kol kas braškes perka tik valgymui, uogų galima išsirinkti pagal skonį ir piniginės storį. Braškių augintojai sako, kad šiemet pirmąsias lietuviškas braškes skinti pradėjo vėliau nei pernai.

 

Kaip informavo VMVT Šakių skyriaus vedėjas Artūras Šimkus, šiuo metu inspektoriai tikrina stambiuosius kiaulių kompleksus, o po to prioritetas bus mažiesiems, kurie yra nutolę iki 10 km nuo kiaulių kompleksų, tačiau iki metų galo bus patikrinti visi ūkiai. Šiais metais pirmasis afrikinio kiaulių maro protrūkis kiaulių ūkyje buvo balandžio 14 d. Molėtų rajone komerciniame ūkyje, kur buvo laikoma 6,5 tūkst. kiaulių. Deja, visos kiaulės turėjo būti sunaikintos. A. Šimkus sako, kad atsipalaiduoti negalima – maras smarkiai siaučia Lenkijoje, o šiltuoju metų sezonu jo protrūkis gali atsirasti bet kada ir bet kur. Tiesa, pastaruosius trejus metus iki 200 sumažėjo ir kiaulių augintojų, o dabar yra tik apie 400 kiaulių ūkių. Pernai, anot vedėjo, maras smarkiai siautėjo Suvalkijoje, bet rajono miškuose buvo aktyviai padirbėta ieškant ir utilizuojant šernų gaišenas, todėl belieka tikėtis, kad rajone marą pavyko sukontroliuoti. Pasak A. Šimkaus, atsipalaiduoti dėl to tikrai negalima, todėl vyksta intensyvios derybos ir su medžiotojais arba miškininkais, kad ir toliau prižiūrėtų miškus, ieškotų šernų gaišenų, nes jeigu maras atsiranda kiaulių ūkiuose, vadinasi, miškuose ne viskas gerai. Prieš porą savaičių buvo pranešta apie šerno gaišeną Lekėčių seniūnijoje, bet atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šernas kritęs ne nuo afrikinio kiaulių maro. Anot vedėjo, šiais metais rajone kol kas nebuvo rasta užsikrėtusių šernų gaišenų arba sumedžiota užkrėstų šernų.

„Draugo“ inf.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, kaip ir kasmet šiltuoju metų laikotarpiu, skuba į miškus aptverti skruzdėlynų. Šiais metais šalyje naujai aptvers net 1 tūkst. 400 miškuose esančių skruzdėlynų, o Šakių regioninio padalinio miškininkai rajone aptvers 35 skruzdėlynus.

Praėjusį penktadienį buvo paskutinė diena, kai Šakių miesto skvere darbavosi arboristai (arboristas – aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistas  – red. past.), kurie čia jau antra savaitė atlieka ąžuolų gaivinimo darbus. Čia pirmą kartą Lietuvoje buvo išbandyta ir moderni aeravimo technika.