Pro atvirus langus padvelkė nostalgiškais Rytų Prūsijos vaizdais

sewruk
Zanavykų muziejuje dailininkė Danuta Sewruk, lyg iš paveikslo nužengusi XIX amžiaus pabaigos Rytų Prūsijos laikmečio dama,  pristatė savo personalinę tapybos darbų parodą „Rytų Prūsija languose“. D. Pavalkio nuotr.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Kovo 9 d. popietę Zanavykų muziejuje padaugėjo langų, pro kuriuos atsivėrė nostalgiški istoriniai vaizdai, įspūdingi pastatai, kurių realybėje jau niekada neišvysime. Tai dailininkės ir nuostabią damą įkūnijančios moters  Danutos Sewruk iš Vengoževo (Lenkija) personalinės tapybos darbų parodos „Rytų Prūsija languose“ perliukai.

Kur bepažvelgsi – langai, o iš jų atsiveriančioje erdvėje – grožis, harmonija ir gyvenimo džiaugsmas. Toks pirmas įspūdis įžengus į Zanavykų muziejaus patalpą, kurioje eksponuojami D. Sewruk tapybos darbai, originaliai įrėminti į senovinius langus. Pro juos lankytojai tarsi patenka į ankstesnius laikus, į jau nebeegzistuojančią Rytų Prūsiją. Dailininkė pasakojo, kad įkvėpimo savo kūrybai sėmėsi iš istorinių XIX ir XX amžiaus atvirukų, kuriuose vaizduojamos buvusio prūsų miesto Ungura (dabartinio Vengoževo) apylinkės. Šie paveikslai nutapyti akriliniais dažais ant plokštės, kuri labiau tinkama įrėminti į senas originalias langines.

Tarp savo kūrybos darbų stovinti D. Sewruk ir pati atrodė lyg iš paveikslo nužengusi elegantiška dama, kurios negalėjo nepastebėti parodos atidarymo dalyviai. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė atviravo, kad baltame kovo žiemos sniege pamačiusi dailininkės siluetą turėjo pamirksėti, ar nesivaidena, nes pasirodė, kad ji papuolė į kitą epochą. Susižavėjimo viešnia neslėpė ir rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, kurios širdis džiaugėsi, jog į Zyplių ansamblio erdves atvyko tikra dama. Žinodama D. Sewruk įvaizdį, ji ir pati į parodos atidarymą norėjo atvykti su skrybėle, bet persigalvojo – tegul tokią dieną viešnia lieka išskirtinė. Dailininkė vėliau paaiškino, kad priklauso Istorinės rekonstrukcijos grupei, kuri užsiima XIX amžiaus pabaigos Rytų Prūsijos istorijos atkūrimu, tad ir įsikūnijo į to laikmečio damą. Tai pirmoji jos personalinė tapybos darbų paroda, kuri surengta užsienyje.

Menininkę į Zanavykų muziejų atlydėjo ir sveikino gausi delegacija iš Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijos Budry ir Vengoževo miestų. Užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Zanavykų muziejumi ir susipažinti su jo veikla parodos atidaryme dalyvavo Vengoževo meras Krzysztof Kołaszewski, jo pavaduotoja Lidia Czerniewicz, Vengoževo kultūros centro direktorius Piotr Bardoński bei projektų konsultantas Zdzisław Ryszkowski, taip pat seni draugai - Budry savivaldybės komanda - vicemerė Anna Kowalewska bei Kultūros centro darbuotojos Dorota Tomaszewska ir Justyna Koleśnik.  

Pasak Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, nors bendras Zanavykų muziejaus ir Budry savivaldybės projektas „Kultūros ir amatų keliu – Šakiai-Budry“ baigėsi dar pernai, tačiau abi šalys pasirašė bendradarbiavimo sutartį penketui metų. Tad dailininkės D. Sewruk tapybos darbų parodos pristatymas Zanavykų muziejuje, birželio mėnesį numatytas organizuoti dviračių žygis į Lenkiją bei apsikeitimas meno kolektyvais – tik dalis veiklų, kurios numatytos tęsiant projekto įgyvendinimo metu užsimezgusią draugystę.

Sveikinimo žodį tarė ir mūsų krašto atstovai – Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, UAB „Konsultus“ vadovas Žilvinas Gelgota, UAB „Konsultus“ konsultantė Elinga Laurinėnienė. Geriau suprasti vieni kitus padėjo renginyje vertėjavusi gelgaudiškietė Eglė Dragūnaitytė.

Tą pačią dieną Zanavykų muziejaus amatininkų name atsivėrė dar vieni langai – pristatyta plenero „Kalbanti žemė 2022“ dailininkų darbų paroda „Sūduvos atminties langai“.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.