Lietuvoje populiarėja tautinio paveldo puoselėjimas

Gruodžio 17 dieną Seime vyko konferencija „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos”, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skirtas tautinio paveldo puoselėtojams ir pačiam paveldui.

Tautinio paveldo produktų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2007 metais Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės įgaliojimu. Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, reikia ir toliau tobulinti tautinio paveldo produktų apsaugos teisinę bazę, todėl Seimui jau pateikta Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto nauja redakcija. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E.Pupinis patikino, kad įstatymas turėtų būti svarstomas ir priimtas per Seimo pavasario sesiją.

Tautinis paveldas apima daug ir įvairių sričių – tai ir tradiciniai maisto gaminiai, amatininkų dirbiniai, senųjų veislių augalai ir gyvūnai, muzikos instrumentai ir net paslaugos, kaip giedojimas, tradicinių renginių, kalendorinių švenčių organizavimas. Šalyje jau sertifikuoti 884 gaminiai, kuriuos gamina 250 tradicinių amatininkų. Atestuoti ir tradicinių amatų meistrais pripažinti 63 amatininkai. Sertifikuota 15 mokymo programų, 11 tradicinių veislių gyvūnų ir kt.
 
Konferencijoje Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė kalbėjo, kad tik pradėję sertifikuoti gaminius, įsitikinome, kad jie yra puikūs meistrai, pajėgūs išpildyti nepaprastai daug tradiciniams gaminiams keliamų reikalavimų. Mūsų tautinio paveldo atstovai tęsia autentiškas gamybos būdo, žaliavų tradicijas, atėjusias daugiausia iš 19-ojo amžiaus, nors daugelis mūsų amatų, kaip audimas ir kiti, siekia akmens amžių. Labiausiai I. Seliukienė džiaugėsi, jog sertifikuojat tautinio paveldo gaminius paaiškėjo, kad gyvi tebėra ir tie amatai, kurie jau atrodė esą visiškai išnykę. Tai koklių, plytų gaminimas rankomis, vilnos karšimas, vilnos ir milo vėlimas ir kt. Tradiciniai amatai atgijo visuose penkiuose etnografiniuose šalies regionuose. Pavyzdžiui, Suvalkijoje sertifikuota 14 amatininkų ir 5 įmonės. Čia gaminami baldai, šakočiai, audžiama, drožiama iš medžio, įmonėse kepama duona, gaminami mėsos produktai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.