Trečiadienį visuomenei buvo pristatyta UAB „Sunly Land“ planuojamo 19-os vėjo elektrinių parko Lukšių ir Griškabūdžio sen. teritorijose statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Gyventojai turėjo klausimų tiek ataskaitos rengėjams, tiek statytojams: jiems rūpėjo, ar nebus, statybų metu važinėjant sunkiasvorei technikai, sugadinti žvyrkeliai, koks bus poveikis gyvūnijai, kokia nauda galėtų būti bendruomenei ir kiti klausimai.
Poveikio aplinkai vertinimą atliko UAB „Sweco Lietuva“, projektų vadovė Renata Šimkienė susitikimo pradžioje pabrėžė, kad iki susirinkimo pradžios nebuvo gauta visuomenės pasiūlymų. UAB „Sunly Land“ ne tik planuoja pastatyti ir eksploatuoti privačios nuosavybės sklypuose 19 vėjo elektrinių (18 Lukšių, vieną Griškabūdžio sen. teritorijoje), bet ir įrengti jų veiklai vykdyti būtiną infrastruktūrą (elektros transformatorių pastotę, požeminius elektros energijos perdavimo kabelius, aptarnavimo aikšteles, privažiavimo kelius bei kt.). Vėjo elektrinės planuojamos statyti net 10-ies Lukšių sen. kaimų teritorijose. Bendras vėjo elektrinių aukštis su pakelta mente būtų apie 260 metrų.
Bendrovė atliko poveikio vandeniui, aplinkos orui ir klimatui, dirvožemiui ir žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms, visuomenės sveikatai vertinimą bei avarijų rizikos analizę.
„Labai svarbu įsivertinti artimiausias gyvenamąsias, visuomenines aplinkas. Visuomeniniai pastatai yra pakankamai toli nuo planuojamų statyti elektrinių – maždaug už pusantro kilometro. Artimiausi gyvenamieji pastatai yra už 577 metrų“, – informavo R. Šimkienė.
UAB „Sweco Lietuva“ projektų vadovės Renatos Šimkienės (kairėje) teigimu, įgyvendinus poveikio mažinimo priemones, nenumatomas vėjo jėgainių parko reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai. D. Pavalkio nuotr.
Detaliau aptardama kiekvieną vertinamą aplinkos dalį, ji paminėjo, kad nei viena vėjo elektrinė nepatenka į paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, tačiau tiesiant požeminius elektros energijos perdavimo kabelius 26-iose vietose bus kertami paviršinio vandens telkiniai. Elektros kabelius numatoma tiesti po upių dugnu betranšėjiniu būdu. Taip pat nustatyta, kad statybų metu tam tikras poveikis galimas dirvožemiui, jis statybvietėse bus nukasamas. Tačiau nebus jokio poveikio kraštovaizdžiui, mat artimiausi kraštovaizdžio apžvalgos taškai nuo vėjo elektrinių nutolę 12,5 km ir didesniu atstumu.
„Žmonėms yra aktualu dėl nekilnojamojo turto vertės. Deja, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, ar nekilnojamasis turtas po elektrinių parku išaugtų, ar nuvertėtų“, – tikino R. Šimkienė.
Kalbėdama apie poveikį visuomenės sveikatai, ji akcentavo, kad buvo vertinami šie planuojamos ūkinės veiklos sukuriami fiziniai veiksniai – triukšmas, infragarsas, šešėliai, elektromagnetinis laukas, vibracija.
„Žmonės anksčiau labiau nerimavo dėl vėjo elektrinių galimo kelti triukšmo. Šiuo metu žmonėms labiau rūpi elektromagnetinio lauko, infragarso veiksniai“, – pastebėjimą išsakė R. Šimkienė pridurdama, kad triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje visais paros periodais neviršys higienos normose nurodytų triukšmo lygio ribinių dydžių.
Po išsamaus pristatymo R. Šimkienė reziumavo poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, akcentuodama, kad minėtoms aplinkos dalims ir visuomenės sveikatai nenumatomas reikšmingas neigiamas poveikis.
Tačiau gausiai susirinkę Lukšių seniūnijos gyventojai turėjo nemažai klausimų tiek ataskaitos rengėjams, tiek vėjo elektrinių parko statytojams. Verslininkas Juozas Dainelis teiravosi, kokia bus, pastačius parką, generuojama galia, ar jos liks kitiems atsinaujinančių šaltinių vystytojams. Kaip nuramino „Sunly“ įmonių grupės plėtros vadovė Justina Bucevičienė, per rajoną eis naujai statoma 330 kV elektros perdavimo linija, prie kurios bus jungiamasi, ir galios užteks visiems. Įrengtų elektrinių galia sudarys po 7 MW iš vienos, iš viso 133 MW.
Plynių gyventojas Raimondas Baltrušaitis nerimavo dėl, jo nuomone, per arti kelių numatomų statyti kai kurių jėgainių bei galimo triukšmo.
„Vienos vėjo jėgainės jau stovi už kilometro nuo gyvenvietės. Mes girdim sparnų keliamą triukšmą. Dar kelias pastatysit. Tai verslo sąskaita mes turėsim triukšmą kęsti?“ – piktinosi R. Baltrušaitis, o Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius kėlė klausimą dėl kelių būklės, kai, prasidėjus statyboms, žvyrkeliais važinės sunkiasvorė technika.
„Mes prieš atvežant jėgaines tvirtinsim kelius, nes kitaip jų neatvešim“, – tikino J. Bucevičienė.
Seniūnas taip pat stebėjosi, kad viena jėgainė numatoma statyti ant paukščių ir gyvūnų migracijos takų, visai greta valstybinės reikšmės kelio Šakiai–Lukšiai.
„Gyvūnai juda per kelią, o jei dar bus pajungta vėjo jėgainė su triukšmu, tie gyvūnai negirdės ir išgąsdinti tiesiai po ratais... Turime baltųjų gandrų, ar jie nenukentės? Kodėl ataskaitoje neužsimenama apie gulbes giesmininkes, kurios tupia ant šitų laukų, o žąsys, jūriniai ereliai, Zyplių dvaro teritorijoje peri rudasis peslys...“ – teiravosi seniūnas. 
Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius sunerimęs, kad prasidėjus statyboms bus sugadinti sunkiasvorei technikai važiuoti nepritaikyti seniūnijos keliai, kad bus neigiamas vėjo elektrinių poveikis gyvūnijai bei paukščių rūšims. Todėl prašė jėgaines patraukti nuo kelių ir gyvūnų migracijos takų. D. Pavalkio nuotr.
Kaip kalbėjo ornitologas Mantas Jancevičius, atlikus gyvūnijos stebėjimus išties buvo nustatyta, kad kai kurios vietos patenka į labai jautrias šikšnosparnių atžvilgiu teritorijas. Tad siūloma kai kuriose elektrinėse įrengti ultragarsinę šikšnosparnių atbaidymo sistemą, o kitose paukščių migracijos metu įrengti paukščių fiksavimo sistemą, tuomet elektrinės netgi būtų stabdomos. Be to, bus atliekami ir tolimesni paukščių stebėjimai jau po parko įrengimo.
Lepšių gyventojai Daiva Pavalkienei rūpėjo, koks vėjo jėgainių poveikis bitėms. Agronomas Jonas Bakas nuogąstavo, kad, vykdant jėgainių statybos darbus, bus sugadintos ir melioracijos sistemos, vylėsi, kad jos bus kokybiškai atstatytos.
„Mano nuomone, žemės vertė nuvertės pastačius tame plote jėgainę, kuri trukdys ir darbui“, – samprotavo J. Bakas.
Kalbėjęs savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius analizavo numatomo vėjo jėgainių parko finansinį indėlį savivaldybės ir vietos bendruomenės labui. Anot vicemero, į savivaldybės biudžetą iš infrastruktūros mokesčio įkristų apie 133 tūkst. eurų, o turto mokesčio – nuo vienos jėgainės apie 20 tūkst. eurų. Vicemeras teiravosi, o kaip dėl atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintos gamybos įmokos modelio? Įmoka buvo numatyta bendruomenėms kaip kompensacija už galimus nepatogumus dėl šalia įrengiamų elektrinių, šiomis lėšomis bendruomenės galėtų plėtoti projektus, teikiančius ekonominę, socialinę, visuomeninę naudą. Kaip atsakė J. Bucevičienė, jie paskaičiavę, kad įmoka nuo vienos jėgainės galėtų būti per metus apie 20 tūkst. eurų.
„Bet kol kas nėra jokio aiškumo“, – pridūrė J. Bucevičienė patikslindama, kad kol kas nė vienas vėjo elektrinių vystytojas Lietuvoje nemoka jokių gamybos įmokų jokioms bendruomenėms.
„Mes nesakom ne, kad niekuo neprisidėsim. Mes būsim šalia, jūsų bendruomenės dalis. Ir žiūrėsim, kuo galėsim padėti“, – žadėjo „Sunly“ komunikacijos vadovė Rasa Jakaitis.
Tarybos narys Romas Pukinskas teiravosi apie vėjo elektrinių parko eksploataciją. Kaip patikino jų statytojai, ši truktų apie 25-erius metus, po to vėjo elektrinės būtų demontuotos ir teritorija atkuriama, o galbūt pastatomos naujos.
Kaip informavo „Sunly Land“ plėtros vadovė J. Bucevičienė, atliktą poveikio aplinkai vertinimą dar nagrinės ne viena valstybinė institucija, o galutinį sprendimą, ar ši planuojama ūkinė veikla leistina, priims Aplinkos apsaugos agentūra. Tad realūs vėjo elektrinių parko statybos darbai galėtų prasidėti maždaug po dvejų metų.
Diana iš Panovių:
