Situaciją ir pokyčius darbo rinkoje pristačiusi MTB Darbo išteklių skyriaus vedėja Zita Naruševičienė informavo, kad 2012 metais išaugo biržoje besiregistruojančių asmenų skaičius. Pavyzdžiui, Šakių skyriuje šis skaičius išaugo trečdaliu, jei 2011 metais tokių asmenų buvo 3213, tai 2012 metais – 4268. Manoma, kad didžiausios įtakos tam turėjo Socialinės paramos įstatymo pakeitimas, nes nemaža dalis besikreipiančiųjų registravosi ne todėl, kad iš tikrųjų nori dirbti, o dėl socialinių pašalpų, kompensacijų, sveikatos draudimo. Tai didžiulė problema, nes tokie bedarbiai, nusiųsti pas darbdavį, nesutinka dirbti, yra visiškai nemotyvuoti. Taip pat, kaip rodo duomenys, didelė dalis registravosi pakartotinai. „Jei per tris mėnesius tenka atleisti 11 žmonių, tai ką aš žinau. Jei jau gauname žmogų, tai norime, kad jis dirbtų, nes būna, kad reikia sekioti, kad ne vyną gertų, o kažką padarytų. Tad gal reikėtų ir lankstesnio požiūrio, nes mes vietoje geriau žinome, iš kurio žmogaus ko galime tikėtis“, - kalbėjo Kidulių seniūnas Algirdas Stankevičius. Tuo tarpu biržos pozicija, kad reikia visus bedarbius stengtis integruoti į darbo rinką. Išvis išbraukti juos iš bedarbių sąrašų, kaip siūlė kai kurie seniūnai, neleidžia įstatymas. Tad vėlgi atsiremiama į itin ydingą socialinę šalies politiką, visiškai neskatinančią žmonių dirbti.

Koks Šakių savivaldybėje gyvenančio bedarbio portretas? Beveik 52 proc. yra nekvalifikuoti. Tai taip pat turi įtakos, kad neužpildomos visos pasiūlytos darbo vietos, nes bedarbių kvalifikacija tiesiog neatitinka darbo rinkos poreikių. Be to, didžioji dalis ne tik neturi reikiamos kvalifikacijos, bet ir gyvena kaime. Taip pat pastebima, kad visoje apskrityje sumažėjo darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Šakių savivaldybėje 2011 metais tokių asmenų buvo 19080, 2012 metais – 18817. Lyginant moterų ir vyrų bedarbystę, rajone daugiau bedarbių vyrų (54.4 proc.). Jaunimo nedarbas Šakių rajone sudaro 6.7 proc. Lyginant apskrities lygiu, šis procentas mūsų krašte mažesnis nei kitose apskrities savivaldybėse.  

Šakių rajonas neblogai dalyvauja užimtumo rėmimo programose. Pernai buvo įdarbinta 1830 asmenų, veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 466, aktyviose darbo rinkos priemonėse dalyvavo 1084 asmenys, tarp kurių net daugiau nei 70 proc. sudarė viešieji darbai. Aktyviausiai viešuosiuose darbuose dalyvavo bedarbiai iš Šakių seniūnijos – 219 asmenų, Lukšių seniūnijoje – 113, Gelgaudiškio – 100, Kudirkos Naumiesčio - 93. Mažiausiai pagal šią priemonę įdarbinta Žvirgždaičių – 12, ir Sudargo – 17, seniūnijose. Darbo išteklių skyriaus vedėja džiaugėsi, kad pernai rajone atlikti viešieji darbai turėjo nemažą socialinę naudą. Be to, darbai, pasak jos, tikrai rimti, kai kurie gana sudėtingi. Bedarbiai turėjo laikiną užimtumą, atnaujino darbinius įgūdžius, užsidirbo lėšų. „Viešųjų darbų metu buvo tvarkoma aplinka, tai yra užsodinta 32 ha miško, sutvarkyta 7 ha vandens telkinių, išvalyta 4 ha paplūdimių, sutvarkyta ir nušienauta 26 ha parkų, 22 ha kapinių, suremontuoti trys darželiai, 12 mokyklų, vieni globos namai. Be to, viešųjų darbų metu prižiūrimi istorijos ir kultūros paminklai ir pan. Tad tikrai neblogi rezultatai“, - kalbėjo Z. Naruševičienė.

 

MTB Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Violeta Parulienė susirinkusiesiems pristatė darbo rinkos prognozes bei įsidarbinimo galimybes šiais metais. MTB, siekdama įvertinti ir numatyti galimus pokyčius darbo rinkoje, kasmet atlieka darbo pasiūlos ir paklausos prognozę, kurioje tarp apklaustųjų 256 darbdavių didžioji dalis priklausė privačiam sektoriui, 35 proc. sudarė paslaugų, 25 proc. pramonės, 8 proc. statybų ir 14 proc. žemės ūkio sektoriaus įmonės. Iš Šakių rajono apklausoje dalyvavo 81 darbdavys. Pasak vedėjos, darbo rinkos pokyčių numatymas padeda efektyviau derinti rinkos pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti pusiausvyrą.

Prognozuojama, kad darbo vietų bus sukurta daugiau nei panaikinta. Daugiausiai numatoma atleisti iš valstybinio sektoriaus įmonių. Neigiamos perspektyvos – švietimo sektoriaus darbuotojams. Numatoma, kad apskrityje išliks struktūrinis nedarbas, didės pasiūlos ir paklausos neatitikimas, darbuotojų ir darbdavių poreikių bei lūkesčių skirtumai. Visgi planuojama, kad padėtis darbo rinkoje šiais metais bus optimistiškesnė – įdarbinimas padidės. Prognozuojama, kad įdarbinimas išaugs apie 1.4 proc. Šakiuose šiais metais turėtų būti paklausios šios profesijos: pardavėjai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, plataus profilio mechanizatoriai – traktorininkai, kuriems būtų galima patikėti modernią ir šiuolaikinę techniką, kvalifikuoti miško ruošos darbininkai, elektromontuotojai, pastatų apšiltintojai, socialinio darbuotojo padėjėjai.

Manoma, kad daugiausiai darbo pasiūlymų, apie 50 proc., pateiks paslaugų sektoriaus įmonės, 27 proc. – pramonės, 10 proc. – statybų ir 13 proc. žemės ir miškų sektoriaus darbdaviai. Pramonės sektoriuje daugiausiai darbo vietų planuojama steigti maisto produktų gamybos, drabužių, metalo gaminių gamybos ir medienos apdirbimo įmonės. Čia daugiausiai darbo vietų planuojama fasuotojams, siuvėjams, suvirintojams ir pan. Paslaugų sektoriuje laisvų darbo vietų planuojama sukurti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, pardavėjams, padavėjams, gydytojams, IT specialistams. Statybų sektoriuje daugelis darbdavių planuoja išlaikyti tuos pačius tempus, trečdalis numato augimą. Čia dirbančiųjų skaičius turėtų išaugti 2.5 proc. Daugiausiai darbo planuojama plataus profilio statybininkams, pastatų apšiltintojams, ekskvatorių mašinistams, statybų inžinieriams. Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai veiklos mažinti neplanuoja, 38 proc. numato augimą. Daugiau nei pusė darbdavių numato investicijas verslo plėtrai. Čia daugiausiai darbo vietų numatoma plataus profilio mechanizatoriams, kvalifikuotiems miškininkystės ir medienos ruošos darbininkams.

J. Parulienė kalbėjo, kad kelerius metus šalyje vyravusią kiekybės problemą keičia kokybės problema. Anksčiau laisvų darbo vietų buvo registruojama mažai, o bedarbių gretos didėjo. Šiuo metu laisvų darbo vietų registruojama vis daugiau ir iškyla kokybės problema. „Darbdaviai vis dažniau kalba apie atsiradusį profesijų trūkumą. Bedarbiai neturi specifinių žinių, o atlyginimai, kuriuos gauna kvalifikuoti darbuotojai, neskatina šių žinių įgyti. Darbo rinkoje nuolat trūksta specialistų, kurie išmanytų tam tikras specifines sritis“, - aiškino viešnia. Pastebėta, kad darbo rinka sparčiai kinta, o į naujus darbo pasiūlymus dairosi ne tik bedarbiai, bet ir turintys darbą, nes darbuotojams aktualus esamo keitimas, geresnio, pelningesnio darbo paieškos. Dėl šios priežasties manoma, kad stiprės konkurencija dėl darbuotojų. „Įmonių pasirinktos priemonės kaip išsaugoti turimus darbuotojus bei prisivilioti naujus bus nukreiptos į darbo vietų kokybės gerinimą. Siūlomas darbo užmokestis, darbo sąlygos, socialinės garantijos lems darbo vietų užpildymo galimybes“, - tikino Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja. Tad pagal prognozes daugiausiai darbo vietų bus įsteigta kvalifikuotiems darbininkams.

„Nors prognozuojamas darbo vietų didėjimas, nedarbo lygio mažinimas bus didelis iššūkis. Didžiąją bedarbių dalį sudarys negalintys konkuruoti darbo rinkoje, neturintys reikiamo profesinio pasirengimo, darbo įgūdžių arba praradę ryšį su darbo rinka“, - tikino V. Parulienė. Taigi nors darbo vietų skaičius išliks didelis, dėl aukštų kvalifikacijos reikalavimų daugelis bedarbių turės menkas galimybes įsidarbinti. Ypač didelis dėmesys, kaip teigė specialistės, bus skiriamas jaunimo integracijai į darbo rinką, tačiau blogai, kad kas antras jaunas bedarbis neturi profesijos, anksčiau nėra dirbęs. Tai mažina jaunimo konkurenciją darbo rinkoje ir įsitvirtinimą joje. Tiesa, nors į susitikimą buvo kviesti mokyklų atstovai, nė vienas jų nedalyvavo, nors abiturientams tai turėtų būti itin aktualu. Praktika rodo, kad nemažėja stojančių į juodajame sąraše esančias specialybes, kurias įgijus rasti darbą galimybės faktiškai nulinės.

Prognozuojama, kad apskrityje vidutinis metinis nedarbas bus 12.2 proc. Atskirose savivaldybėse išliks teritoriniai nedarbo skirtumai. Šakių savivaldybėje vidutinis metinis nedarbas prognozuojamas – 13.4 proc.

Šiuo metu didžiausias bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų išlieka Barzdų seniūnijoje, nors lyginant du paskutiniuosius mėnesius šiek tiek sumažėjo – nuo 25.1 sausį iki 24.4 proc. vasarį. Nedaug nuo Barzdų atsilieka Slavikai. Čia per du mėnesius bedarbių procentas nuo 22.4 išaugo iki 23.7 proc. Bedarbystė šiose seniūnijose yra tarp didžiausių ir apskrityje. Žvirgždaičių seniūnijoje vasarį bedarbių buvo 19.4, Griškabūdžio – 19.1 proc., Kudirkos Naumiesčio 18.6 proc. Mažiausias nedarbas Kriūkų (7.5 proc.) ir Lekėčių (8.3 proc.) seniūnijose.

Susitikime taip pat dalyvavo MTB direktorius Kęstutis Šnipas, Šakių skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilija Tamošaitienė, kurie aktyviai diskutavo su susirinkusiais seniūnais, nes didesnė dalis visų kviestųjų į susitikimą išvis neatvyko.