Šiandien tapo įprasta visų švenčių progomis linkėti sėkmės, džiaugsmo, pinigų, kuriuos kažkas lyg ir privalo duoti. Šiandien turtų gausa ir šlovė suvokiama kaip laimė. Tačiau nei grožis, nei šlovė, nei viso pasaulio turtai neatneša laimės. Ir nereikia tikėti iliuzijomis, kad laimingi būsime kažkada ateityje. Pavyzdžiui, kai užaugsime, baigsime mokslus, įsigysime namą ar brangų automobilį. Lygiai taip pat negalime tikėtis, kad kažkas kitas padarys mus laimingais, kai susituoksime su mylimu žmogumi ar susilauksime vaikų.Ir laimė, ir nelaimė, ir pragaras, ir rojus - viskas yra mumyse, viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Todėl nereikia kaltinti kitų, jei jaučiamės nelaimingi. Mes patys savo gyvenimą galime paversti ir pragaru, ir rojumi. Laimė – tai mūsų vidinė būsena, susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės suvokimu, pasireiškianti per emocijas, sukuriančias gyvenimo pilnatvės jausmą. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mes būsime laimingi, ar nelaimingi.
Laimė - mūsų prigimtyje, o mes jos ieškome išorėje. Kiekvienas turime dvi kojas, dvi rankas, vieną galvą ir kvėpuojame tuo pačiu oru, tačiau kiekvienas laimę suvokiame skirtingai. Rytų išminčiai sako, kad laimės sinonimas yra meilė. Vadinasi, mes tiek būsime laimingi, kiek sugebėsime mylėti. Ir ne tik pačius save, savo artimuosius, bet ir mus supantį pasaulį, kiekvieną gyvybę. Laimė yra taip arti mūsų, kad neįmanoma suvokti, tačiau ribotas mūsų mąstymas ir mintys ją padaro nepasiekiamą. Todėl ir ieškome laimės, nes jeigu būtume laimingi – argi ko nors ieškotume? Jeigu tikrai nuoširdžiai mylėtume – argi ko nors lauktume?
Norėdami rasti atsakymus į šiuos klausimus, blaškomės visą gyvenimą, tetrokšdami savo pasąmonėje tik vieno – laimės. Bet ar ją randame? Būna akimirkų, kai, regis, tuoj pagausime ją, paimsime į savo rankas ir jau niekada nebepaleisime. Tačiau – tai tik iliuzija. Kol daugelis laimės įnirtingai ieškome išorėje, kūno pojūčiuose, nesuvokdami, kad geismai – tai tik malonumas, negalintis sukurti laimės, nes ji visuomet yra mūsų viduje.
Todėl nustokime gaišti laiką bandydami laimę gauti per išorinius dirgiklius, nes mes esame ne tik kūnas – mes esame dvasinės būtybės. Prisiminkime, kai buvome vaikai, turėjome visai kitą kūną ir kitas mintis, pavartykite nuotraukas ir įsitikinsite, kad mūsų kūnas keičiasi kiekvienais metais, bet mūsų vidinis „AŠ“, mūsų dvasia išlieka. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad per septynerius metus kūne pasikeičia absoliučiai visos ląstelės. Vadinasi, kūnas tampa visiškai kitas. O mes vis dėlto liekame.
Lama Yongey Rinpoche Mingyur - ryški naujosios Tibeto meditacijos meistrų kartos asmenybė, kurią žurnalas „Time“ pavadino laimingiausiu žmogumi pasaulyje sako, kad kiekvienas iš mūsų savo gelmėje jau mokame būti laimingu. Viskas, ko mums reikia, tai prisiminti šią būseną, paliesti ją, nes laimė jau yra mumyse. Budistai sako, kad laimė „suprogramuota“ kiekvieno žmogaus prigimtyje - nesvarbu, kaip jis jaučiasi. Mes turime aiškumą, išmintį, džiaugsmą - jau dabar, šią minutę, šią akimirką. Ir vienintelė priežastis, dėl kurios galime to nežinoti – tai neramus mūsų protas, kuris lyg rūkas slepia ir neleidžia įžiūrėti laimės.
Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas teka mažame kambarėlyje su uždarytu langu, kuris yra toks purvinas, jog beveik nepraleidžia šviesos. Tikriausiai manytumėte, kad pasaulis labai niūrus ir pilnas šešėlių. Tačiau, įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei langą truputį pavalytumėte? Dalies purvo neliktų ir pro stiklą prasiskverbtų šviesos spindulys. Pasidarytų smalsu, kad galbūt pasaulis ne toks jau tamsus ir niūrus, kaip iki šiol atrodė? O visiškai nuvalius langą, šviesa lengvai lietųsi vidun, ir jūs suvoktumėte, kad iš tiesų nieko nepakeitėte - pasaulis, šviesa ir žmonės buvo jame visada.
Parapsichologas Sergejus Azanovas siūlo išsiugdyti įprotį nuolat galvoti apie ką nors gera ir laimę prisišaukti savo mintimis. Jeigu pagalvojate apie ką nors nemalonaus, tuoj pat sąmoningai tai atmeskite ir pakeiskite laimingu vaizdiniu. Kiekvieną rytą, tik prabudę, dar gulėdami lovoje įsivaizduokite džiaugsmingus įvykius, kurie turi įvykti šiandien. Pasimėgaukite tuo džiaugsmu ir Jūsų mintys padės įvykti tam, ko laukiate.
Gyventi čia ir dabar yra didžiulė laimė, o tikslas nėra vien tik taškas tolumoje, prie kurio mes artėjame, nes tikslas turėtų būti ir pats judėjimas to taško link. Kitaip mes nepatirsime laimės arba patirsime jos labai mažai. Svarbiausias dalykas – motyvacija. Jei jos nėra - laimės struktūra subyra kaip kortų namelis. Motyvacija, dėl ko mes turime džiaugtis čia ir dabar. Vienintelė reali mūsų gyvenimo akimirka – esamoji akimirka. Todėl turime priimti pasaulį ir save tokius, kokie esame šią akimirką ir išmokti džiaugtis, nes daugybės nuostabiausių dalykų savo gyvenime tiesiog nematome arba nepastebime.
Asta Gvildienė
Mindaugas iš Zapyškio:
