Gintarė MARTINAITIENĖ

Ar esate tikras, kad, šeimos gydytojui rekomendavus gultis į ligoninę, jūs ir būsite paguldytas? Pasirodo, ne. Tuo įsitikino garbaus amžiaus kidulietis Bronislovas Bautrėnas, į medikus kreipęsis dėl sutrikusios širdies veiklos. Apskundus gydytojo elgesį, buvo nustatyta, kad Jurbarko ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjas Jonas Česlovas Siaurusaitis pasielgė netinkamai ir dėl tokio elgesio jam pareikštas įspėjimas.

Nuotr. „Mūsų laikas“: Kidulietis B. Bautrėnas įrodė, kad Jurbarko ligoninės gydytojas buvo neteisus.

Liepė gultis į ligoninę

Išsamiai istoriją aprašęs Jurbarko laikraštis „Mūsų laikas“ informavo, kad Kidulių miestelio gyventojas Bronislovas Bautrėnas vasario 10-ąją pasijuto blogai. „Kraujo spaudimas pakilo daugiau kaip  200. Po kiek laiko nukrito iki 93. Pulsas buvo virš 100. Kraujo spaudimas tai pakildavo, tai nukrisdavo. Mirtinu ligoniu nesijaučiau, bet atsitiko taip, kad pradėjo „šokinėti“ spaudimas. Pro duris nepataikiau“, – laikraščiui pasakojo kidulietis. Pasijutęs geriau B. Bautrėnas nuvyko pas šeimos gydytoją Jurbarke, tačiau jo darbo laikas buvo pasibaigęs, tad apsilankė pas kitą. Šioji, kaip rašo „Mūsų laikas“, pamačiusi kardiogramą, patikrinusi spaudimą, paragino vyrą gultis į Jurbarko ligoninę. „Paklausiau gydytojos, ar dar galiu prieš atsiguldamas į ligoninę mašiną namo parvaryti. Tai ji pažiūrėjo į mane kaip į nenormalų  ir liepė eiti į  priimamąjį“, – prisiminė vyriškis.

 
Nepaguldė, nes gyvena Šakių rajone

Jurbarko ligoninės Priėmimo skyriaus darbuotoja paskambino gydytojui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Priėmimo skyriaus vedėjas, vidaus ligų gydytojas Jonas Česlovas Siaurusaitis.

B.Bautrėnas sako girdėjęs pokalbį. Darbuotoja gydytojui paaiškino, kad  pacientas gyvena Šakių rajone, Kiduliuose. Vyras tikina nugirdęs, kaip gydytojas nurodęs jo į ligoninę  neguldyti, nes Šakių rajono ligoninė esą Jurbarko ligoninei skolinga 90 tūkst. Lt. Darbuotoja pakvietė gydytoją, kad jis pats tai pasakytų pacientui. „Atėjęs gydytojas (J.Č.Siaurusaitis, - aut.) net nepažiūrėjęs mano dokumentų, nei siuntimo, nei kardiogramos, nepasidomėjęs mano sveikatos būkle, pareiškė, kad į ligoninę neguldys, o man pasiūlė važiuoti į Šakius.  Aš išsigandau, man rūpi sveikata, o jis man aiškina apie pinigus. Sakau jam, kad ligoninių administracijos kaip nors susitars.  Jei jis negalėjo manęs guldyti, nors ir privalėjo, galėjo patarti – važiuoti automobiliu namo ar ne, o jis man nieko nesakė. Nuvažiavau pas vaistininkes ir su jomis pasikonsultavau, kokius vaistus gerti.  Ir parvažiavau namo“, – su nuoskauda prisiminė B. Bautrėnas.

Tokio J. Č. Siaurusaičio elgesio kidulietis nepamiršo ir nusprendė jį apskųsti. Su skundu jis kreipėsi į Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoją medicinos reikalams Rūtą  Lukšienę bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vyriausiąjį gydytoją Raimondą Šulinską. Jų prašė atsakyti raštu, ar teisingi gydytojo J. Č. Siaurusaičio veiksmai ir kokia gydytojo atsakomybė šiuo atveju. „Esu girdėjęs ne vieną panašų atsiliepimą apie J. Č. Siaurusaitį. Man jo kraujo nereikia, bet, manau, kad jis negali dirbti gydytoju. Normalioje sistemoje tokie darbuotojai ilgai nebūtų. Jei vairuotojas nusižengia, jis baudžiamas – siunčiamas mokytis. Nežinau, ar gydytojams privalomas kvalifikacijos kėlimas“, – kalbėjo kidulietis.

B. Bautrėnas  kovo mėnesį gavo atsakymą. Gydytojo J. Č. Siaurusaičio elgesys buvo svarstytas medicinos etikos komisijos posėdyje ir jam pareikštas įspėjimas.  Etikos komisija nustatė, kad J. Č. Siaurusaitis buvo neteisus, vertindamas ligonio būklę iš pateiktų medicininių dokumentų ir nukreipdamas tolimesniam gydymui į Šakių ligoninę. Jam pareikštas įspėjimas. „Atsiprašome už įvykusius nesusipratimus ir esame įsitikinę, kad tokie faktai ateityje nepasikartos“, – rašoma atsakyme, kurį B. Bautrėnas gavo iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos.

Jurbarko savivaldybės vyriausiasis gydytojas R Šulinksas, komentuodamas „Mūsų laikui“ šią situaciją pripažino, kad pasielgta neetiškai, bet jis mato ir emocijų protrūkį. „Šioje situacijoje matau emocijų protrūkį, bendravimo kultūros stoką. Bet kokiu atveju žmogui turime išaiškinti visą situaciją ir nesivadovauti emocijomis“, - teigė R. Šulinskas, nesureikšmindamas ir kalbų apie neva esančią Šakių ligoninės skolą. „Nė viena ligoninė nėra niekam skolinga, nes už viską užmoka ligonių kasos. O kad iš kalbos išėjo – neturėtume sureikšminti“, – sakė jis. Pasak jo, bėda ta, kad ligoninė turi kvotas ir negali guldyti visų siunčiamų pacientų. Kai viršijamos kvotos, ligonių kasos jų neapmoka. „Žmogui pavojus sveikatai nebuvo sukeltas. Tas klausimas aptartas. Gydytojas įspėtas. Žinoma, tai nemaloni situacija“, – laikraščiui kalbėjo R. Šulinskas, pripažinęs, kad įspėjimas  nėra pati griežčiausia nuobauda. Tokia būtų atleidimas iš darbo, tačiau tai turi nuspręsti medicinos įstaigos vadovas.

Pats apskųstasis gydytojas su žurnalistais nenoriai kalba apie šį įvykį. „Darbovietė pareiškė pastabą – mes tą dalyką ir užbaigėme. Sutinku su sprendimu. Situacija buvo tokia, kuri reikalavo panašaus sprendimo. Visko nutinka gyvenime. Darbinė situacija. Yra kaip yra, tačiau viskam yra gilesnės šaknys“, – „Mūsų laikui“ sakė jis, nenorėdamas tų šaknų įvardinti. Pasak J. Č. Siaurusaičio, jis elgėsi pagal visus jo veiklą reglamentuojančius įstatymus. „Aš ir esu Priėmimo skyriaus vedėjas, kuris sprendžia, ar tai būtinoji pagalba, ar reikia skubiai įsikišti, ar jis gali vieną dvi dienas palaukti. Jį nukreipi atitinkama kryptimi. Ši pagalba yra apspręsta įstatymų. Reglamentuojami būtinosios pagalbos mastai, greitis ir kada kokiu reikalu kištis –  per 10, 20, 30 minučių, ar ligonis gali palaukti namie. To paciento situacija buvo tokia, kad jis galėjo palaukti“, – sakė jis.

Gydytojas patikino, kad negali guldyti visų norinčių atsigulti ar siunčiamų. „Ateina pilietis ir sako, kad nori į ligoninę. Bet yra sąrašas ligų,  kuriomis sergančių negalime guldyti, nes mums ligonių kasos nemokės. Mes patys pinigų nepiešiame. Už kiekvieną atvejį apmoka ligonių kasos. Ir tie atvejai numatyti įsakymais, įstatymais, kuriais mes ir vadovaujamės. Šeimos gydytojas juos irgi turi žinoti“, – tvirtino J. Č. Siaurusaitis.