Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Aušros Mockevičiūtės teigimu, sukčiavimą išaiškinti yra sunku, nes daugėja atvejų, kai pinigai yra pervedami ne į Lietuvoje veikiančių, o užsienyje esančių bankų sąskaitas. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Nors nuolat kalbama apie nuo sukčių nukentėjusius asmenis, o policijos pareigūnai nuolat ragina gyventojus būti budrius, vis pasitaiko naujų atvejų, kai gyventojai pakliūva į sukčių pinkles. Policija sulaukia daug pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius, kurie bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nuo šių metų pradžios dėl sukčiavimo atvejų Šakių rajono gyventojai patyrė 183 tūkst. 259 eurų turtinę žalą. Pasak Šakių rajono komisariato bendruomenės pareigūnės Aušros Mockevičiūtės, buvo užfiksuoti du atvejai, kuomet išviliota itin didelės sumos – apytiksliai 152 tūkst. ir 15 tūkst. 720 eurų.
„Manau, didžiausia suma, apytiksliai 152 tūkst. eurų, išvilioti siūlant pirkti kriptovaliutą – per programėlę „Binance“ į platformą „Simple way“ pervesti per keletą kartų pinigai“, – informavo bendruomenės pareigūnė.
Pasak jos, ne visi nukentėjusieji nuo sukčių kreipiasi į teisėsaugą.
„Džiugu, kad ne visi, į kuriuos kreipiasi ar bando apgauti, pasiduoda sukčiams. Tikrai gaunu asmeniškai nemažai gyventojų pranešimų apie bandymus juos apgauti, kur tik informuojama, kad įspėčiau kitus gyventojus“, – sako pareigūnė.
Per 2022 m. Šakių rajono policijos komisariate registruota 17 ikiteisminių tyrimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas). Iš viso per penkis pirmuosius 2022 m. mėnesius Marijampolės apskrityje pagal minėtą straipsnį pradėti 77 ikiteisminiai tyrimai. Pasak pareigūnų, fiksuojama atvejų, kai sukčių padaryta žala neviršija 150 eurų, todėl įvykiai tiriami, bet ikiteisminiai tyrimai nepradedami.
„Sukčiavimo atvejus išaiškinti yra sunku, nes daugėja atvejų, kai pinigai yra pervedami ne į Lietuvoje veikiančių, o užsienyje esančių bankų sąskaitas. Pinigus atgauti taip pat sunku, nes nemaža dalis pinigų yra pervedama ne į paties sukčiaus, o į kito, kartais visai apie tai nežinančio asmens, dar kitaip vadinamo „pinigų mulo“, sąskaitą. Juo sukčiai naudojasi, tas asmuo perveda gautus pinigus sukčiui arba juos išgryninęs sukčiams perduoda. Dažniausiai toks asmuo neturi jokių pajamų“, – sukčiavimo schemas aiškina A. Mockevičiūtė.
Pasak pareigūnės, dažniausiai sukčiai naudojasi gana paprastomis ir žinomomis schemomis. Vieni socialiniame tinkle „Facebook“ ar kituose internetiniuose skelbimuose paskelbia apie parduodamą prekę, pirkėjas perveda nurodytą pinigų sumą, bet prekės negauna (buvo gauta 13 tokių pranešimų).
„Šiuo metu ypač nemažai gyventojų gauna fiktyvius pranešimus į telefonus apie tai, kad užblokuota jų Luminor, SWED, SEB bankų elektroninė bankininkystė. Atsiunčiama nuoroda, kurią paspaudus, reikia suvesti duomenis ir tokiu būdu nuskaitomi iš sąskaitos pinigai. Didžiausia suma, kurią prarado tokiu būdu apgautas asmuo, – per 6 tūkst. eurų“, – sako pareigūnė.
Pareigūnai prašo gyventojų neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos – prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų.
Ji primena, kad negalima spausti jokių nuorodų, kurias gaunate elektroniniu paštu, SMS žinute.
„Patartume jokiu būdu neatidarinėti nuorodų, kadangi dažnai nukreipiama į netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. Bankai savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų. Patartume blokuoti tokius siuntėjus. Jeigu žmogus patikėjo sukčiais ir nuspaudė nuorodą ar suvedė duomenis – lai kuo greičiau užblokuoja banko kortelę ir apie sukčiavimą praneša policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – aiškina A. Mockevičiūtė.
Rajono policijos pareigūnai, ypač bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė, vykdydama sukčiavimų prevenciją, susitikimų su bendruomenių, įstaigų atstovais metu veda prevencines paskaitas, konsultuoja asmeniškai besikreipiančius, kelia aktualią informaciją į socialinio tinklo „Facebook“ tarnybinę paskyrą „Šakių bendruomenės pareigūnas“.
„Dar kartą patariame į įvairius skelbimus apie parduodamas prekes, siūlymus investuoti, pirkti kriptovaliutą ir kt. žiūrėti labai kritiškai. Jei tai investicijos ar siūlymas pirkti kriptovaliutą, siūlyčiau visada apgalvoti, kokios gali būti pasekmės, pasitarti su kompetentingais asmenimis, išmanančiais šį reikalą. Juk ir mes, būdami savo srities specialistai, nedirbame kitos profesijos darbų, viskam yra reikalingos specialiosios žinios. Pirkdami prekę internete, nesusiviliokime žymiai žemesne kaina. Neskubinkime pervesti pinigų už prekę, jei yra galimybė, siųskitės prekę paštu išperkamuoju būdu arba per kurjerį, sumokant už prekę vietoje. Ypač atkreipkite dėmesį, jei dėl prekės ar nuomos bendraujate su vienu asmeniu, o pinigus reikia pervesti į kitu vardu ar pavarde pasivadinusio asmens sąskaitą banke. Tai vienas iš pirmųjų galimo sukčiavimo požymių“, – patarimais pokalbį užbaigia A. Mockevičiūtė.
Mindaugas iš Zapyškio:
