Paskutiniuose praeitų metų tarybos komitetų posėdžiuose diskutuota dėl asmenų ir įmonių prašymų sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 metus. Komitetų narių nuomonės išsiskyrė, tačiau viena įmonė ir ūkininkas sulaukė teigiamų sprendimų.

Sumažinti žemės nuomos mokestį už 2020 metus į savivaldybės tarybą kreipėsi UAB „Aletovis“ direktorius. Kaip paaiškino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, bendrovė yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos ministerijos sudarytą nuo Covid-19 nukentėjusių juridinių asmenų sąrašą ir pagal rajono savivaldybės Mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašą gali prašyti tokios lengvatos. Vedėja patikslino – jei būtų priimtas toks sprendimas, į rajono savivaldybės biudžetą nebūtų gauta 221,42 euro (už nuomojamą 0,8757 ha komercinės paskirties žemės sklypą).

Nors Finansų ir rajono plėtros komiteto nariai buvo labiau linkę pritarti tokiam prašymui, Ūkio ir verslo komiteto narys Artūras Varankevičius svarstė, kad anksčiau tokioms įmonėms nebuvo suteikiama lengvata. Jis siūlė bendrovei sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) mokesčių atidėjimui ir/ar išdėstymui. Anot komiteto nario, tokia privilegija „Aletoviui“ būtų netikslinga kitų įmonių atžvilgiu, nes gali kitos įmonės piktnaudžiauti pandemijos situacija.

„Nepritarčiau dėl vieno motyvo. Agroverslo įmonė šituos dalykus gali savyje susitvarkyti įkainių pagalba. Pritarus tokiam prašymui, manau, būtų sukurtas precedentas, mes dar nežinom pandemijos gilumo, kai pasipils tų įmonių su panašiais prašymais, mes atsidursime kvailoje situacijoje, jei atrodys, kad darom išimtis“, – kalbėjo kitas Ūkio ir verslo komiteto narys Romas Pukinskas.

Po įvairių pasvarstymų taryba visgi pritarė prašymui 25 proc. „Aletoviui“ sumažinti žemės nuomos mokestį.

Deja, Gintarės Skamarakaitės prašymui sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifus už penkis sklypus, kurie, anot jos, patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonas, nei komitetų, nei tarybos posėdžio metu nepritarta.

Pareiškėjos G. Skamarakaitės teigimu, sklypai yra nuolat užliejami Nemuno, o žemės vertė neatitinka žemės našumo balo. Kaip paaiškino E. Grigaitienė rajono savivaldybės administracija dar 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu peržiūrėti vidutines rinkos vertes sklypams, esantiems zonose prie Nemuno, kurie patenka į paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas ir kuriuose ūkinė veikla yra ribojama gamtinių sąlygų. Anot E. Grigaitienės, Registrų centras informavo, kad vertinimas atliktas teisingai. E. Grigaitienė dar patikslino, kad minėtiems sklypams apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę ir taip pritaikytas mažinimo koeficientas, t.y. vidutinė rinkos vertė sumažinta 50 procentų. Be to, iš G. Skamarakaitės nuomojamos 52,8461 ha žemės ūkio paskirties žemės 28,14 ha yra pievos, taip pat pareiškėja gyvulininkystės veikla nesiverčia. Todėl G. Skamarakaitės gautas prašymas neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo Šakių rajono savivaldybės tvarkos aprašo nuostatų.

Į rajono savivaldybės tarybą pakartotinai kreipėsi ūkininkas Robertas Drevininkaitis su prašymu sumažinti žemės nuomos mokestį už žemės ūkio paskirties 26,45 ha žemės sklypą, esantį Šakių mieste. Kaip patikslino E. Grigaitienė, priskaičiuota žemės nuomos mokesčio suma už 2020 metus yra 8 tūkst. 492 eurai. Vieną kartą R. Drevininkaičiui jau buvo suteikta 1 tūkst. 608 eurų lengvata, jis prašė išimties tvarka svarstyti prašymą ir suteikti 70 proc. mokesčio lengvatą nuomojamai žemei. Suteikus lengvatas pagal prašymą, į rajono savivaldybės biudžetą nebūtų gauta 5 tūkst. 945 eurų. Tačiau sprendimas buvo priimtas dėl 50 proc. mokesčio sumažinimo.

E. Grigaitienė paaiškino, kad pagal bendrojo plano dokumentus šitas sklypas yra gyvenamųjų namų teritorija.

„Gyvenamųjų namų teritorijos apmokestinimas yra kur tai didesnis, ir šitas sklypas, nepakeitus bendrojo plano, niekad netaps žemės ūkio paskirties žeme. Kaip administracija, mes galime kreiptis į registrų centrą, kad šie patikrintų, ar teisingai nustatyta žemės vertė tam sklypui“, – aiškino  E.Grigaitienė.

Šią situaciją A. Varankevičius pavadino kurioziška, jis siūlė sulyginti šio sklypo apmokestinimo vertę su greta esančių sklypų verte.

„Šitas aptariamas plotas buvo labai apleistas ir iš jo į biudžetą visiškai niekas nekapsėjo. Jei žmogus už šitą sklypą moka po 300 eurų nuomos už hektarą, manau, tai yra neadekvatu. Siūlyčiau padaryti išimtį ir suteikti 50 procentų lengvatą“, – svarstė Ūkio ir verslo komiteto narys R. Pukinskas.

Tiesa, jam nepritarė komiteto pirmininkas Vilhelm Haase. Jo įsitikinimu, R. Drevininkaitis žinojo, kokią žemę nuomoja ir kokie mokesčiai bus, be to, žemė išnuomota ne konkurso tvarka.

„Jeigu mes darome tokias išlygas, tai darykime ir kitiems. Reikėjo iš karto nustatyti tvarką, kad bus galimybė sumažinti ar atleisti nuo nuomos mokesčio, tuomet skelbti aukcioną. Dabar vienam žmogui darom išlygą, plius žemė yra nedrenuota, ji visuomet bus šlapia“, – įsitikinęs V. Haase.

Visgi, kaip minėta, 50 proc. mokesčio lengvatai tarybos nariai pritarė.