Žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis, kurio ūkis yra Degutinės kaime, teigia, kad šakniavaisių cukringumas yra didesnis nei pernai, visgi apgailestauja, kad ūkininkai šios kultūros nebenori auginti. „Draugo“ archyvo nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Jau dorojamas cukrinių runkelių derlius. Tiesa, Šakių rajone cukrinių runkelių plotų sumažėjo 400 hektarų. Kad ūkininkai cukrinių runkelių sėja mažiau, pripažįsta ir cukraus fabrikų vadovai, bet tikisi, kad žemdirbiai vėl imsis auginti šią kultūrą.
Ekologiški jau fabrike
Pirmieji cukrinių runkelių derlių pradėjo ir jau baigė doroti ekologiški ūkiai, tiesa, rajone ekologiškus cukrinius runkelius augina tik UAB „Auga Grūduva“, įsikūrusi Gotlybiškiuose. Jos vadovas Remigijus Kromelis pasakojo, jog šiemet imti cukrinius runkelius pradėjo rugsėjo 19 d. ir išvežė į Kėdainių cukraus fabriką. Šiemet bendrovė augino 96 ha cukrinių runkelių plotą – šiek tiek mažiau nei pernai.
„Vidutinis cukringumas – 17 procentų. Kasėm maždaug 49 tonas runkelių iš hektaro, penkiomis tonomis mažiau nei ankstesniais metais. Gal būtų ir buvęs geras derlingumas, toks pat kaip ankstesniais metais, tačiau dalis plotų pavasarį išmirko. Tai iš bendro auginamo cukrinių runkelių ploto jau išsimeta kokie keturi hektarai“, – pasakojo R. Kromelis, pridurdamas, kad ekologiškų runkelių plotus kitąmet vėl žada didinti.
Apie runkelių perdirbimo sezoną pasiteiravus AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, šis tvirtino, jog ekologiškus šakniavaisius fabrikas pradėjo priimti nuo rugsėjo 20 d. ir baigė jų perdirbimą, o nuo rugsėjo 28 d. priima ir tradicinius cukrinius runkelius.
„Runkeliai sėkmingai važiuoja, fabrikas dirba gerai. Turim naują, pilnai automatizuotą laboratoriją. Šio sezono cukringumas gerokai aukštesnis nei praeitais metais, siekia beveik 18 proc., o atskirų augintojų net apie 19 proc. Derlius 60–65 t/ha. Rodikliai pakankamai neblogi. Iš Šakių, Vilkaviškio krašto atvažiuoja ir didesnių derlių cukriniai runkeliai, kadangi derlingumas šitame regione yra aukštesnis, todėl, kad yra žemės geresnės“, – patikino S. Mozeris, pripažįstantis, kad ūkininkai cukrinių runkelių sėja mažiau.
Anot pašnekovo, įmonės gamybos procesas reikalauja labai didelių dujų sąnaudų, todėl smarkiai išaugo gamybos kaštai.
„Gera galbūt mums, perdirbėjams, žinia, kad dėl energijos resursų pabrangimo cukraus rinkose kainos irgi pakilo. Tuomet galime ir aukštesnes kainas už runkelius mokėti žemdirbiams. Be abejo, ir fabrike ieškome būdų, kaip mažiau energijos eikvoti cukraus gamybai“, – situaciją aiškino S. Mozeris.
Renkasi kitas kultūras
Cukrinių runkelių augintojas Almantas Pališkis, vadovaujantis Marijampolės regiono cukrinių runkelių kooperatyvui, sako šįmet runkelių augina mažiau. Jis neslepia, kad, išaugus trąšų ir energetikos kainoms, dalis Suvalkijos žemdirbių nebeaugina cukrinių runkelių. Anot A. Pališkio, kooperatyve šiuo metu yra 67 nariai.
„Kalbant apie runkelių derlingumą, birželio mėnesį daug kritulių iškrito, runkelių pasėliai net pageltę stovėjo ir prastai augo. Po to atėjo karščiai dideli, kurie nepridėjo tam runkeliui spartaus augimo. Šią savaitę užlijo, galbūt šakniavaisiai dar paaugs“, – kalbėjo A. Pališkis.
Anot jo, dar pernai iš bankrutuojančios UAB „Lietuvos cukrus“ seniausią Lietuvoje cukraus fabriką šiemet įsigijo UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ ir toliau vysto cukraus gamybą, todėl cukrinių runkelių augintojams šiek tiek ramiau, kad Marijampolės fabrike situacija stabilizavosi.
„Aišku šiųmetė runkelių supirkimo kaina žema, bet auginam, kad šią ūkio šaką apskritai išlaikytume, kad fabrikas neužsidarytų. Kalbamės dėl palankesnės ateinančių metų cukrinių runkelių derliaus supirkimo kainos. 46 eurus už toną jau turim, tai jau šiek tiek geriau“, – tikino A. Pališkis.
Kaip sakė dabartinės UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius, į Marijampolės cukraus fabriką iš ūkininkų ūkių runkeliai pradėjo keliauti nuo spalio 3 d. Jie priimami etapais. Anot A. Obuchavičiaus, kiekvieną dieną fabrikas supjausto apie 2 tūkst. 400 tonų cukrinių runkelių.
„Be abejo, dar pavasarį sutarčių su žemdirbiais buvo pasirašyta mažiau. Manau, tam turėjo įtakos pelningesnės kultūros, runkelis tapo ne toks konkurencingas, todėl dalis augintojų pasirinko auginti pelningesnes kultūras“, – sakė A. Obuchavičius.
Kalbėdamas apie šiųmetį cukrinių runkelių perdirbimo sezoną, A. Obuchavičius pabrėžė, kad cukraus gamybos sąnaudas fabrikuose augina dujų ir elektros kainos, tad fabrikas tvarkosi energetiką – dujas pakeitė alternatyviu kuru.
„Tikimės, kad cukrinių runkelių augintojų nemažės. Mes jau pradėjome kontraktų pasirašymą su žemdirbiams kitiems metams. Siūlome daug geresnes sąlygas negu šiais metais. Runkelių supirkimo kaina išaugusi virš 40 procentų. Tikim ir jau matom, kad turėtų būti didesnis susidomėjusių auginti cukrinius runkelius“, – kalbėjo A. Obuchavičius.
Augina mažiau
Žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai “ pirmininkas Juozas Valaitis šiemet augina 130 ha cukrinių runkelių.
„Pirmųjų nuvežtų į Kėdainių fabriką šakniavaisių cukringumas siekė 17,2 proc. Iš hektaro kol kas kasam vidutiniškai 60 t saldžiųjų šaknų. Manau, šiemet tokie vidutiniai metai. Kol kas palankios sąlygos ir derlių nuimti. Tik niekas nenori auginti runkelių. Prie tokio žemdirbių sprendimo, be abejo, prisidėjo ir išbrangusios trąšos. Runkeliams jų labai daug reikia. Degalai pabrango. Tačiau fabrikas runkelių supirkimo kainos didinti nenori. Tai tų žmonių nepriversi auginti runkelių, – kalbėjo J. Valaitis. – Kitiems metams žemės cukrinių runkelių sėjimui pasilikau 110 hektarų, Kėdainiai pažadėjo geresnes sąlygas runkelių augintojams.“
Šakniavaisius kasti pradėjęs ir vienas iš didesnių šių šakniavaisių augintojų Antanas Blockis sako, kad derlių veža į abu fabrikus. Šiuo metu savo ūkyje augina 300 ha cukrinių runkelių, panašiai tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Kol kas derliaus rodiklių įvardyti neskuba, viename hektare užaugino apie 60 tonų cukrinių runkelių, kurių cukringumas buvo net 18 proc.
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus duomenimis, šiemet rajone deklaruota 1 tūkst. 242 ha cukrinių runkelių (pernai – 1 tūkst. 611 ha).
„Vidutinis cukringumas – 17 procentų. Kasėm maždaug 49 tonas runkelių iš hektaro, penkiomis tonomis mažiau nei ankstesniais metais. Gal būtų ir buvęs geras derlingumas, toks pat kaip ankstesniais metais, tačiau dalis plotų pavasarį išmirko. Tai iš bendro auginamo cukrinių runkelių ploto jau išsimeta kokie keturi hektarai“, – pasakojo R. Kromelis, pridurdamas, kad ekologiškų runkelių plotus kitąmet vėl žada didinti.
Apie runkelių perdirbimo sezoną pasiteiravus AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, šis tvirtino, jog ekologiškus šakniavaisius fabrikas pradėjo priimti nuo rugsėjo 20 d. ir baigė jų perdirbimą, o nuo rugsėjo 28 d. priima ir tradicinius cukrinius runkelius.
„Runkeliai sėkmingai važiuoja, fabrikas dirba gerai. Turim naują, pilnai automatizuotą laboratoriją. Šio sezono cukringumas gerokai aukštesnis nei praeitais metais, siekia beveik 18 proc., o atskirų augintojų net apie 19 proc. Derlius 60–65 t/ha. Rodikliai pakankamai neblogi. Iš Šakių, Vilkaviškio krašto atvažiuoja ir didesnių derlių cukriniai runkeliai, kadangi derlingumas šitame regione yra aukštesnis, todėl, kad yra žemės geresnės“, – patikino S. Mozeris, pripažįstantis, kad ūkininkai cukrinių runkelių sėja mažiau.
Anot pašnekovo, įmonės gamybos procesas reikalauja labai didelių dujų sąnaudų, todėl smarkiai išaugo gamybos kaštai.
„Gera galbūt mums, perdirbėjams, žinia, kad dėl energijos resursų pabrangimo cukraus rinkose kainos irgi pakilo. Tuomet galime ir aukštesnes kainas už runkelius mokėti žemdirbiams. Be abejo, ir fabrike ieškome būdų, kaip mažiau energijos eikvoti cukraus gamybai“, – situaciją aiškino S. Mozeris.
Renkasi kitas kultūras
Cukrinių runkelių augintojas Almantas Pališkis, vadovaujantis Marijampolės regiono cukrinių runkelių kooperatyvui, sako šįmet runkelių augina mažiau. Jis neslepia, kad, išaugus trąšų ir energetikos kainoms, dalis Suvalkijos žemdirbių nebeaugina cukrinių runkelių. Anot A. Pališkio, kooperatyve šiuo metu yra 67 nariai.
„Kalbant apie runkelių derlingumą, birželio mėnesį daug kritulių iškrito, runkelių pasėliai net pageltę stovėjo ir prastai augo. Po to atėjo karščiai dideli, kurie nepridėjo tam runkeliui spartaus augimo. Šią savaitę užlijo, galbūt šakniavaisiai dar paaugs“, – kalbėjo A. Pališkis.
Anot jo, dar pernai iš bankrutuojančios UAB „Lietuvos cukrus“ seniausią Lietuvoje cukraus fabriką šiemet įsigijo UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ ir toliau vysto cukraus gamybą, todėl cukrinių runkelių augintojams šiek tiek ramiau, kad Marijampolės fabrike situacija stabilizavosi.
„Aišku šiųmetė runkelių supirkimo kaina žema, bet auginam, kad šią ūkio šaką apskritai išlaikytume, kad fabrikas neužsidarytų. Kalbamės dėl palankesnės ateinančių metų cukrinių runkelių derliaus supirkimo kainos. 46 eurus už toną jau turim, tai jau šiek tiek geriau“, – tikino A. Pališkis.
Kaip sakė dabartinės UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius, į Marijampolės cukraus fabriką iš ūkininkų ūkių runkeliai pradėjo keliauti nuo spalio 3 d. Jie priimami etapais. Anot A. Obuchavičiaus, kiekvieną dieną fabrikas supjausto apie 2 tūkst. 400 tonų cukrinių runkelių.
„Be abejo, dar pavasarį sutarčių su žemdirbiais buvo pasirašyta mažiau. Manau, tam turėjo įtakos pelningesnės kultūros, runkelis tapo ne toks konkurencingas, todėl dalis augintojų pasirinko auginti pelningesnes kultūras“, – sakė A. Obuchavičius.
Kalbėdamas apie šiųmetį cukrinių runkelių perdirbimo sezoną, A. Obuchavičius pabrėžė, kad cukraus gamybos sąnaudas fabrikuose augina dujų ir elektros kainos, tad fabrikas tvarkosi energetiką – dujas pakeitė alternatyviu kuru.
„Tikimės, kad cukrinių runkelių augintojų nemažės. Mes jau pradėjome kontraktų pasirašymą su žemdirbiams kitiems metams. Siūlome daug geresnes sąlygas negu šiais metais. Runkelių supirkimo kaina išaugusi virš 40 procentų. Tikim ir jau matom, kad turėtų būti didesnis susidomėjusių auginti cukrinius runkelius“, – kalbėjo A. Obuchavičius.
Augina mažiau
Žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai “ pirmininkas Juozas Valaitis šiemet augina 130 ha cukrinių runkelių.
„Pirmųjų nuvežtų į Kėdainių fabriką šakniavaisių cukringumas siekė 17,2 proc. Iš hektaro kol kas kasam vidutiniškai 60 t saldžiųjų šaknų. Manau, šiemet tokie vidutiniai metai. Kol kas palankios sąlygos ir derlių nuimti. Tik niekas nenori auginti runkelių. Prie tokio žemdirbių sprendimo, be abejo, prisidėjo ir išbrangusios trąšos. Runkeliams jų labai daug reikia. Degalai pabrango. Tačiau fabrikas runkelių supirkimo kainos didinti nenori. Tai tų žmonių nepriversi auginti runkelių, – kalbėjo J. Valaitis. – Kitiems metams žemės cukrinių runkelių sėjimui pasilikau 110 hektarų, Kėdainiai pažadėjo geresnes sąlygas runkelių augintojams.“
Šakniavaisius kasti pradėjęs ir vienas iš didesnių šių šakniavaisių augintojų Antanas Blockis sako, kad derlių veža į abu fabrikus. Šiuo metu savo ūkyje augina 300 ha cukrinių runkelių, panašiai tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Kol kas derliaus rodiklių įvardyti neskuba, viename hektare užaugino apie 60 tonų cukrinių runkelių, kurių cukringumas buvo net 18 proc.
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus duomenimis, šiemet rajone deklaruota 1 tūkst. 242 ha cukrinių runkelių (pernai – 1 tūkst. 611 ha).
Mindaugas iš Zapyškio:
